Facebook

Home Straipsniai

forsale2

Europos šalių biudžeto deficitas

Biudžeto perteklius ar deficitas lygus pajamų ir išlaidų skirtumui, dar vadinamas- grynuoju skolinimu / grynuoju skolinimusi (B.9)

2012 m. biudžeto deficitas, palyginus su 2011 m., sumažėjo ir Euro zonoje (nuo 4,2 %, iki 3,7 %), ir visoje Europos Sąjungoje (nuo 4,4 %, iki 3,9 %).
2012 m. septyniolika Europos Sąjungos šalių turėjo didesnį nei 3 % biudžeto deficitą nuo BVP, iš jų didžiausias: Ispanijoje 10,6 %, Graikijoje 9 %, Airijoje 8,2 %. Mažiausias biudžeto deficitas buvo Švedijoje 0,2 %, Liuksemburge 0,6 %, Bulgarijoje 0,8 %. Vienintelė, registravusi biudžeto perteklių- Vokietija 0,1 %.
Eurostat atliktas tyrimas parodė, kad krizė finansų rinkose (2007-2012 m.) padidino biudžeto deficitą 0,4 % ES28 ir 0,6 % Eurozonoje. Atitinkamai  5,2 % ir 4,8 % padidėjo ir  ES28 bei Eurozonos skola.

Lietuvos biudžeto deficito ketvirtinis svyravimas 2007-2013m. iš esmės neišsiskyrė iš bendro Europos konteksto. Krizės laikotarpių daugeliui šalių teko skolintis tiek užsienio, tiek vietinėje rinkoje.

Skaityti daugiau...

Ekonominės prognozės. Lietuva 2013

Grįžtantis pasitikėjimas, didina vidaus rinkos vartojimą

2012 m. 3,7% realus BVP augimas labiausiai augo eksporto dėka. 2013 m. šią estafetę perima vidaus vartojimas. Labiausiai tai įtakojo didėjantys atlyginimai, mažėjanti infliacija ir nedarbo lygis. 2013 m. Lietuvai prognozamas 3,4%; 2014 m. 3,6% ir 2015 m. 3,9% augimas. Vienintelis išliekantis neapibrėžtumas- lėtėjanti Rusijos ekonomika.

Finansų sektorius stabilus, tačiau išduodamų paskolų skaičius išlieka mažas

Stipriai susitraukęs paskolų portfelis ir toliau auga labai pamažu. Nežiūrint į gerą bankų likvidumą, paskolos statybų sektoriui bei smulkiam ir vidutiniam verslui ir toliau išlieka problematiškos. Prognozuojamas 3-5% kreditų portfelio augimas.

Skaityti daugiau...

“Geriausias vairuotojas 2012” Ar tikrai jis geriausias

Dalyvauju konkurse su pertraukomis jau trečią kartą. Visada tai laikiau puikia galimybe socializuotis, išbandyti jėgas figūrinio vairavimo trasoje. Deja, šių metų konkursas Klaipėdoje, sukėlė abejonių ar geriausias vairuotojas tikrai yra geriausias. Naujosios taisyklės šiek tiek išskyrė silpnosios lyties atsoves: finale jos varžosi atskirai nuo vyrų, taip pat iš pirmojo etapo būtinai pakliūna bent viena moteris.

Konkursas susidėjo iš trijų dalių: teorijos, figūrinio vairavimo užduoties bei praktinės užduoties. Pirmoji, teorinė dalis, turi aiškų vertinimo kriterijų - 20 klausimų, vienas galimas teisingas atsakymas. Nepriklausomai nuo dalyvių kiekio, patenka 15 mažiausia klaidų padariusių dalyvių. Antroji dalis irgi kaip ir su aiškiu tikslų - įveikti numatytą trasą, per kuo trumpesnį laiką ir siekiant surinkti kuo mažiau baudos sekundžių. Organizatorių taisyklės skelbia: "Jeigu trasa įveikiama ne pagal schemą, tai traktuojama kaip trasos nevykdymas, o dalyviui skiriamas blogiausio važiavimo laikas, pridėjus 20 sek.". Atrodo irgi kaip ir pagal tvarką. Iš 16 važiavime dalyvavusių žmonių finalinį žaidimo etapą Vilniuje patenka 5 vyrai ir 1 moteris (tai paskelbiama konkurso metu, taisyklės to nenumato). Ir lieka trečioji užduotis: padangos. Užduotis puiki, vertinimas atrodo irgi turėtų juodu ant balto. Net ir taisyklės numato tokios užduoties "galimybę", tačiau pamirštama nurodyti, kokiu būdu teisingi atsakymai arba surinkti taškai bus verčiami į sekundes arba sekundės į taškus ir kaip bus sudaromas bendras balas. Paskutinės rungties rezultatai nepaskelbiami. Skelbiami tik į sekantį etapą patekę dalyviai, nenurodant nei taškų nei laikų skirtumų.

Kodėl kyla klausimai:

Skaityti daugiau...

Reakcija į V.Vasiliausko pastebėjimus apie Lietuvos bankus

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad bankai Lietuvoje pražiopsojo technologijų pažangą, todėl, pavyzdžiui, mobiliuosius mokėjimus siūlo ne jie, o mažesnės bendrovės. Seime V. Vasiliauskas svarstė, kad bankai atsiskaitymo grynaisiais įkainius didina, nes nori išvis atsikratyti šių paslaugų. „Faktas tai, kad operacijos grynaisiais yra žiauriai nuostolingos“.Bankai įkainius drąsiai kelia ir todėl, nes nebijo, kad klientai pabėgs į kitus bankus. „Yra toks momentas, yra“.

Tenka sutikti, nes paskutinė technologinė naujiena,  apie kurią girdėjau iš bankų- internetinės bankininkystės aplikacija mobiliems įrenginiams. Čia panašiai, kaip: “Ei hebra, aš turiu elektroninį paštą!”

Visą laiką nuoširdžiai tikėjau, kad klasikinis bankas yra technologinių naujovių, valdymo ir vadybinių principų, personalo selekcijos ir mokymo, darbuotojų “auginimo” pionierius, socialiai atsakingos įmonės pavyzdys.Visiems šiems faktoriams įgyvendinti bankai turi puikias priemones- ilgametę patirtį, finansus ir kai kuriais atvejais galią, prilygstančią valstybei.

Skaityti daugiau...

A.Guoga. Pelnas=nepelnas/ investuoti=neinvestuoti...

Dienraštis L.Rytas bendravo su žymiu verslininku A. Guoga apie verslą, jo perspektyvas Lietuvoje, vystomus projektus.


Kaip ir daugelis prakutusių žmonių, A. Guoga Lietuvoje mato dideles verslo perspektyvas, nors ir pripažįsta, kad Lietuvoje verslo klimatas sudėtingas.

Atsakydamas į žurnalisto klausimą: "- Kokius Lietuvos pranašumus paminėtumėte užsieniečiui, norinčiam investuoti mūsų šalyje?", A. Guoga sako: "- Pirmiausia – Lietuvos geografinė padėtis. Lietuva yra Europos viduryje, šalia Baltarusijos ir Rusijos. Todėl daug perspektyvų atsiveria turizmo sektoriuje. Ko verti vien Druskininkai ir Palanga – ten perspektyvų sukurti didelio masto objektus yra išties nemažai, reikia tik kapitalo, resursų.  Aš pats investuoju Druskininkuose, įkūriau poilsio ir pramogų parką „TonyResort“ Anupriškėse – jis vystosi kur kas sėkmingiau nei tikėjomės.

Skaityti daugiau...