Facebook

forsale2

Kaimas

Visą šį dešimtmetį kaimas išliks svarbiu veiksniu, darančiu didelę įtaką tolesnei šalies plėtrai. Kelių blokados, žemdirbių organizacijų lobistai veikė Vyriausybės sprendimus per praėjusius 2–3 metus, įvairios kaimo interesų grupės sieks savo tikslų pačiomis radikaliausiomis priemonėmis ir ateityje. Jos dažniausiai bus nukreiptos prieš greitas permainas, žemės ūkio ir žemės ūkio pramonės koncentraciją, sieks išsaugoti tradicines darbo vietas.

Kaimas bus svarbus vidaus politikos veiksnys dar ir todėl, kad Seime dirba 30–40 kaimiškose apygardose renkamų Seimo narių. Pastarieji buvo svarbi Seimo lobistinė grupė iki šiol, tokia išliks ir ateityje.

Svarbiausia problema kaime šiandien yra nedarbas. Augant žemės ūkio našumui, kaime daugėja žmonių, kurie iš nedidelių savo ūkių nebegauna pakankamai pajamų, užtikrinančių minimalų gyvenimo lygį. Užimtumas žemės ūkyje turės sumažėti nuo 20 nuošimčių šiandien iki maždaug 8 nuošimčių 2010–2020 metais. ši problema ypač aštri nedideliuose miesteliuose, mažesniuose savivaldybių centruose, ji ir toliau bus opi.

Nedarbas bus mažinamas skatinant netradicines žemės ūkio šakas bei kaimo verslus, ekologinę žemdirbystę. Didelį vaidmenį turėtų vaidinti ES SAPARD programa bei tiesioginė ES parama žemės ūkiui.

Jei Lietuva į ES įstotų jau 2004 metais, tais metais valstybė iš ES biudžeto gautų (jei nepasikeis žemės ūkio rėmimo lygis): žemės ūkiui – 885 mln. Lt, vidaus politikos reikmėms – 55 mln. Lt, admi- nistravimui – 18 mln. Lt., iš struktūrinių ir sanglaudos fondų – 639 mln. Lt. šiuo metu negalima tiksliai žinoti, kiek lėšų ES skirs žemės ūkiui tolimesnėje perspektyvoje, nes ES bendrosios žemės ūkio politikos pertvarka dar tęsiasi.

Panaudojant ES SAPARD programos lėšas, kurių Lietuvai numatyta 2000–2006 metais skirti kas- met po 30 mln. EUR, šalia tradicinio grūdų ir gyvulių bei paukščių auginimo verslo, plėtosis organinė žemdirbystė, braškių, aviečių, juodųjų ir raudonųjų serbentų bei kitų sodo kultūrų auginimas, atviro grunto daržininkystė, kailinė žvėrininkystė, tvenkinių žuvininkystė, vandens paukščių ir stručių auginimas.

Plėtosis kaimo turizmo verslas, žirginio sporto bazių tinklas, kuriuose gamtos ir žirgų mylėtojai už tam tikrą mokestį laikys savo sportinius žirgus.

Uogas, vaisius ir daržoves auginantys ūkininkai apsijungs į susivienijimus (kooperatyvus), nes tikžemdirbių susivienijimams, o ne pavieniams augintojams yra teikiama ES parama. Plėtosis kooperatinis judėjimas kitose žemės ūkio veiklos srityse.

Panaudojant ES biudžeto lėšas, miesteliuose ir stambesnėse gyvenvietėse bus sukurtos naujos darbo vietos: siuvyklos, taisyklos, žvėrelių kailių bei paukščių pūkų ir plunksnų perdirbimo įmonės, smul- kios sūrinės ir kepyklos, visuomeninio maitinimo ir prekybos įmonės. žemdirbių susivienijimai (kooperatyvai), panaudodami ES SAPARD, o vėliau kitas ES biudžeto lėšas, statys ir įrengs kaimo vietovėse vaisių, daržovių, uogų saugyklas bei šios produkcijos rūšiavimo, pakavimo ir pirminio perdirbimo pajėgumus, ir taip ištisus metus galės tiekti kokybišką produkciją prekybos centrams.

Miesteliuose bus įrengiamos arba rekonstruojamos vandentiekio ir kanalizacijos sistemos, melio- racijos ir vandenvalos įrenginiai, atnaujintas kelių tinklas, atliekų surinkimo ir tvarkymo aikštelės. Vyks mokyklų, kitų visuomeninių ir privačių pastatų renovacija ir apšiltinimas. Kaimuose bus stato- mos vėjo jėgainės, ypač pajūryje, ir nedidelės hidroelektrinės, kad 2010 m. 12 nuošimčių energijos būtų gaminama iš atsinaujinančios energetikos šaltinių. Plėtosis statybų ir statybinės pramonės ver- slai, baldų gamyba, etnografiniai verslai.

Gamtosauginiu požiūriu jautrios ir mažo našumo žemės bus apželdinamos mišku, o bendras Lie- tuvos miškingumas pasieks 33–35 nuošimčius.

Svarbų vaidmenį kaimo vystymuisi, sėkmingam užimtumo klausimo sprendimui atliks tikroji, iš apačių kylanti savivalda - besikuriančios kaimų ir miestelių bendruomenės. Lietuvai įsijungus į Vaka- rų valstybių bendriją formuosis europinio kaimo gyvensena su šeimos ūkiais bei gausiu viduriniu kaimo bendruomenės sluoksniu.

žinant, kad Lietuvos gamtinės-klimatinės sąlygos žemės ūkiui vystyti prilygsta Danijos ir Suomijos analogiškų sąlygų vidurkiui ir yra panašios į Airijos, galima teigti, kad Lietuvoje formuosis apie 30 ha dydžio vidutiniai ūkiai.

Prisitaikys konkuruoti Europos bei pasaulio rinkose ir smulkūs Lietuvos ūkiai, kaip tai yra ES valstybėse. Vis dėlto šie pokyčiai dėl konservatyvaus lietuvių būdo nebus greiti ir neskausmingi. 2010–2020 metais Lietuvos kaime gyvens apie 40 nuošimčių gyventojų (1999 m. Airijoje gyveno 43 nuošimčiai, Danijoje – apie trečdalį, Suomijoje – apie pusę tų šalių gyventojų). Informacinių technologijų plėtra sudarys galimybes dirbti žmonėms neišvykstant iš namų, gyvenant kaimiškose vietovėse.