Facebook

forsale2

Žinių visuomenė, švietimas

Šiandien visuomenė ir ypač jos elitas neabejoja, kad technologinė, inovacinė ūkio plėtra bei platus informacinių technologijų panaudojimas bus ypač svarbus veiksnys šalies įsitvirtinimui tarp labiausiai pažengusių Vakarų valstybių.

El. švietimas, interneto prieinamumas, el. valdžia, el. verslas jau 2000 metais vyriausybės buvo paskelbtas prioritetinėmis sritimis, reikalaujančiomis ypatingo valstybės dėmesio.

Nepaisant formaliai pripažįstamų prioritetinių sričių, tik mokyklų kompiuterizavimas per pastaruosius kelerius metus realiai pasistūmėjo į priekį – buvo iškelti realūs uždaviniai, skirtos lėšos jų įvykdymui. Pritraukus privačius rėmėjus ir skyrus papildomas biudžeto lėšas bus pasiekta, kad 2004 metais visi moksleiviai, baigiantys bendrojo lavinimo vidurines mokyklas, laikytų kompiuterinio raštingumo egzaminą.

Pasiekus, kad visi baigusieji vidurinį mokslą bus įgiję kompiuterinio raštingumo pradmenis, vis didesnis dėmesys bus skiriamas elektroninių mokymo priemonių kūrimui, nuotoliniam mokymui, bus imtasi kurti mokymosi visą gyvenimą arba nuolatinio kvalifikacijos kėlimo sistemą.

Palyginus sėkmingai vykstant mokyklų kompiuterizavimui, pasiekimai kitose srityse kol kas gerokai kuklesni. Darosi akivaizdu, kad valdžia dar nesuvokia, kokį vaidmenį ji turi vaidinti bei ką ji turi ir gali padaryti kitose prioritetinėse žinių visuomenės kūrimo srityse. šis nesusivokimas veda prie be- prasmio lėšų ir pastangų švaistymo.

 

Jau dabar matyti, kad siekiant plėtoti žinių visuomenę, didžiausi nesutarimai kyla ir toliau kils tarp centralizacijos ir laisvesnės rinkos šalininkų. Pirmieji reikalaus skirti kuo daugiau lėšų šiai sričiai, norės, kad valstybė savo pajėgomis atliktų kuo daugiau įvairių projektų (pvz.: sukurtų elektroninio parašo infrastruktūrą, valstybinį „Lietuvos telekomą“) sieks apibrėžti prioritetus, mokesčių lengva- tas, reikalaus nustatyti palankesnį požiūrį į vienas ar kitas technologijas.

Kiti pasisakys už tai, kad valstybė kuo mažiau kištųsi į pačią rinką, o veiktų išlaisvindama kelią konkurencijai, apsaugotų ją nuo biurokratinių trukdžių bei kurtų stabilią teisinę aplinką elektroni- niam verslui.

2000–2002 metais valdžios vaidmuo žinių visuomenės kūrime buvo pernelyg sureikšmintas. Pačios valstybės įstaigos rodė savo nebrandumą – buvo nesutariama dėl jų vaidmens, funkcijos tarp naujai steigiamų institucijų buvo perskirstomos kelis kartus. Institucinė kova užtruko pernelyg ilgai, nebeli- ko energijos reikalingiems darbams atlikti.

Po kelių nevykusių bandymų reguliuoti rinką, Vyriausybė imsis tų uždavinių, kuriuos valdžia turi atlikti kuriant žinių visuomenę. Pirmiausia bus atkreiptas dėmesys į lietuvių kalbos internete taisyklingumą bei lietuvių kalbos vartojimą plačiausiai naudojamose programose. Kartu su ES iniciatyvo- mis išlaikyti daugiakalbę Europą, Vyriausybė skatins automatinio vertimo, kalbos atpažinimo ir sintezės technologijų plėtrą bei platų jų panaudojimą.

Bus atkreiptas dėmesys į viešojo administravimo paslaugų perkėlimą į internetą. 2004 metų Seimo rinkimų vajaus metu šis klausimas bus vienas pagrindinių. Jau dabar už komunalines paslaugas gali- ma atsiskaityti internetu, ateityje tokių paslaugų daugės. Valstybės ir savivaldybių įstaigos pradės diegti kompiuterizuotą vadinamąjį „vieno langelio“ gyventojų aptarnavimą.

Viešojo administravimo paslaugų atsiradimas internete taps didele paskata elektroninio verslo plėtrai. Paaiškės, kad realiai mokančių naudotis internetu rinka yra gana didelė ir bent jau kai kurios el. verslo paslaugos gali būti pelningos.

Plėtojant el. verslą, bus įsiklausoma į rinkos poreikius ir taikomasi prie ES direktyvų, skatinančių el. verslo plėtrą. Atsiradus valstybės paslaugoms internete el. verslo plėtra žymiai paspartės ir nebenuslūgs – atsirandančios naujos paslaugos paskatins tolesnį vartotojų skaičiaus didėjimą, taigi ir rin- kos augimą. Dėl šiuo metu išaugusios konkurencijos mobiliųjų telekomunikacijų rinkoje galima tikėtis spartaus mobilios komercijos augimo, kuris gali pralenkti net ES ir JAV analogiškus rodiklius.

Interneto kainų mažėjimas ir jo plėtra pastebimiau pasijaus jau 2002 metais, dar prieš baigiantis „Lietuvos telekomo“ monopolio galiojimo laikui. Kainas mažins ir atvira konkurencijai interneto tiekėjų rinkos teisinė aplinka. Tačiau realios investicijos į fiksuoto ryšio telekomunikacijų rinką prasi- dės tik apie 2004 metus, gerokai vėliau nei pasibaigs monopolio galiojimas. Priežastis ta, kad iš anksto nebus pradėta ruoštis monopolio galiojimo pabaigai.

Bandydama pakirsti „Lietuvos telekomo“ monopolines galias, Vyriausybė bandys plėtoti „valstybinio telekomo“ projektą, kurio taip ir nesuspės visiškai įgyvendinti. Mažėjant kainoms bus atsisakyta idėjos kurti antrąjį „Lietuvos telekomą“, Vyriausybė apsistos ties duomenų perdavimo biržos kūrimu. Joje dalyvaus visos – valstybinės ir nevalstybinės įmonės, turinčios duomenų perdavimo galimybių.

Nekuriant brangių valstybinių projektų ar lietuviškų standartų bei išliekant atviriems naujovėms, bus įteisintos rinkoje jau esamos elektroninio parašo galimybės.

Asmens tapatybės kortelių įvedimas neįneš kiek didesnių naujovių visuomenės gyvenime – kol kas ji bus tik patogesnis paso pakaitalas. Realūs pasikeitimai prasidės apie 2004–2005 metus, kai bus imta diegti elektronines asmens tapatybės korteles. Jos įgalins dar platesnį ir patogesnį priėjimą prie vie- šojo administravimo paslaugų per internetą. 2005–2010 metais bus ištobulintos biotapatybės techno- logijos, neklystamai nustatančios asmens tapatybę. Tai bus technologijos, revoliucingai pakeisiančios visuomenės gyvenimą.

Visų šių sričių sparčią plėtrą skatins Lietuvos stojimas į ES ir NATO. Kai kurios sritys, ypač lie- čiančios saugumą (pvz.: asmens tapatybės technologijos), bus labai tampriai koordinuojamos ES lygyje.