Facebook

forsale2

Žinių ekonomika ir mokslo tyrimai

Žinių ekonomika tampa svarbiausiu išsivysčiusių šalių ūkio raidą lemiančiu veiksniu. Lietuva gali tapti lygiaverčiu pasaulio rinkos dalyviu tik plėtodama žinių ekonomiką, pagrįstą mokslui imlių technologijų ir inovacijų kūrimu bei diegimu.

Turime sukurti ir eksportuoti žymiai daugiau Lietuvoje sukuriamų žinių (inovacijų ir technologijų) bei prekių, kurių pagaminimas reikalauja daug žinių. Norėdama realiai sumažinti nedarbą bei pasiekti spartesnį atlyginimų kilimą, Lietuva turi siekti aukštesnio nei vidutinio Europoje šių sričių indėlio į BVP.

žinių ekonomikos plėtrą Lietuvoje labiausia veikia trys veiksniai: valstybės žinių ekonomikos ir mokslo tyrimų politika, mokslo bendruomenės raida bei paties žinių reikalaujančio verslo stiprumas.

Iki šiol valstybė iš esmės neturėjo jokios aiškesnės mokslo tyrimų plėtros bei žinių ekonomikos kūrimo politikos. Vyriausybė skirdavo tam tikrą biudžeto dalį lėšų mokslo tyrimams, tačiau tai nebu- vo kokios nors apibrėžtos mokslo politikos vykdymas, bet veikiau tapo socialine parama mokslinin- kams. Daugelyje mokslo tyrimo įstaigų dirbančiųjų skaičius tebemažėja, jos nepasipildo naujais, jau- nais darbuotojais.

Lietuvoje šiandien atliekami mokslo tyrimai labai silpnai įtakoja šalies ūkio ir technologijų raidą. Brangiai kainuojančios technologijos įvežamos iš užsienio, o valstybės finansuojami mokslo tyrimai nepritaikomi žinių reikalaujančiame versle. šalies švietimas taip pat pernelyg lėtai prisitaiko prie kintančių verslo bei visuomenės poreikių.

Jei valstybė ir toliau šiai sričiai neskirs deramo dėmesio, mokslo bendruomenė ir ateityje nesugebės daryti didesnės įtakos visuomenės plėtrai. Tuo atveju galėtų išlikti tik tos sritys, kurios sugebės išlaikyti pakankamą lygį ir užsitikrins europinį finansavimą bei patrauklumą verslui.

Žinių reikalaujantis verslas Lietuvoje kol kas yra palyginti silpnas, net ir lyginant su šiandien turimomis mokslo bei švietimo įstaigų galimybėmis. Šiuo metu verslas nėra pajėgus pasiekti, kad valstybės politika bei mokslo tyrimai būtų labiau nukreipti žinių verslo plėtrai palankesne linkme.

Vis dėlto esama prielaidų, kurios leidžia manyti, kad artimiausioje ateityje vaizdas šioje srityje gali pradėti keistis iš esmės. Didelį vaidmenį čia vaidina praėjusiais metais įsikūręs žinių ekonomikos forumas, vienijantis verslininkus, mokslininkus bei politikus.

Politikai ims suvokti žinių ekonomikos bei mokslo tyrimų politikos svarbą Lietuvos ateičiai. Todėl jau po kitų Seimo rinkimų šis klausimas taps viena svarbiausių Vyriausybės veiklos sričių.

Valstybės žinių ekonomikos bei mokslo tyrimų politika plėtosis dviem pagrindinėmis kryptimis. Viena jų – valstybės mokslo tyrimams skiriamų lėšų sutelkimas kelių valstybinių mokslo tyrimų programų vykdymui. Į šias programų vykdančius mokslo tyrimų branduolius bus pritraukiamos ir lėšos iš Europos sąjungos fondų bei verslo įmonių.

Kita kryptis – palankios aplinkos bendradarbiavimui tarp mokslo tyrimų įstaigų bei verslo įmonių sukūrimas. Keičiant mokestines sąlygas, verslo įmonės bus skatinamos skirti lėšas mokslo tyrimams. Savo ruožtu didelė dalis valstybės skiriamų mokslo tyrimams lėšų bus paskirstoma kofinansavimo būdu. Bus sudaromos palankios sąlygos rizikos kapitalu pagrįstų inovacijų sistemų sukūrimui.

Mokslo tyrimai darysis vis labiau universitetiniai, į juos bus plačiau įtraukiami studentai. žinių reikalaujantis verslas jau dabar jaučia gerai paruoštų darbuotojų stygių, todėl studentai taps dar viena universitetus ir žinių verslą siejančia grandimi. Šio verslo bendruomenė ims vaidinti didesnį vaidmenį ir aukštųjų mokyklų valdyme.

Geresniam žinių verslo ir universitetinių mokslo tyrimų bendradarbiavimui vis svarbesnis darysis jų geografinis artumas. šalia didžiųjų universitetų kursis ir sparčiai plėtosis vadinamieji žinių ekonomikos branduoliai. Juos sudarys žinių verslo įmonės, inovacijų sistemos, universitetinės mokslo tyrimų įstaigos. Tokie branduoliai jau gimsta Vilniuje, ateityje jie kursis ir prie Kauno bei Klaipėdos universitetų.

2003 metais, didėjant žinių reikalaujančio verslo bei politikų spaudimui, prie Vyriausybės bus įkurtas Mokslo ir technologijų departamentas.

Apie 2006–2008 metus Lietuva taps vienu stipriausių Europoje biotechnologinių tyrimų bei šios srities pramonės branduolių.

Sparčiai plėtosis šviesos (ryšių ir lazerių fizikos) technologijos. Steigsis vis daugiau programinės įrangos kūrimo, informacinių ir ryšių technologijų, optoelektroninių prietaisų gamybos įmonių.

Po 2010 metų į Lietuvoje sukurtus žinių ekonomikos branduolius su savo sukauptomis žiniomis bei kapitalu ims grįžti per pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį į užsienį išvykę lietuviai. Lietuva taps patrauklia vieta ir Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos universitetus baigusiems studentams.