Facebook

forsale2

Ūkis, gerovė

Ūkio raida yra svarbiausias veiksnys, lemiantis vieną iš pagrindinių demokratinės visuomenės tikslų – aukštą šalies gyventojų gerovę.

Ūkio atsigavimo spartą lems pažanga keliose svarbiausiose srityse. Tai palankių investicijoms sąlygų sukūrimas, struktūriniai įvairių valstybės gyvenimo sričių pertvarkymai (ypač energetikos, socialinės paramos, žemės ūkio, mokslo) bei žinių ekonomikos – informacinių technologijų, biotechnologi- jų, kitų naujų technologių – plėtra.

Kaip parodė patirtis, greiti ir veiksmingi struktūriniai pertvarkymai įmanomi tik užsitikrinus visuo- menės paramą bei efektyviai valdant valstybę. Platesnio žmonių pritarimo galima tikėtis tik tuo atveju, jei valdžiai pavyks sutelkti visuomenę ir įtikinti ją pertvarkymų nauda, o to neįmanoma pasiekti nesumažinus socialinių skirtingumų tarp turtingiausių ir skurdžiau gyvenančių gyventojų sluoksnių.

Taigi visuomenės santarvė ir jos sutelkimas bei efektyvus valstybės valdymas – veiksmingų ūkio reformų sąlyga – bus viena sudėtingiausių šio dešimtmečio problemų, nes tarp skurdžiau gyvenančių įsigali antivakarietiškos nuotaikos, o turtingesnieji sluoksniai, matydami žymiai aukštesnį gyvenimo lygį Vakaruose, savo pajamomis dalytis nenori. Atėję į valdžią kairieji bandys šiuos klausimus spręsti mažindami pajamų skirtumus bei įvesdami progresyvinius mokesčius.

Struktūriniai pertvarkymai energetikoje tęsis visą šį dešimtmetį. Pagrindinė problema šioje srityje ta, kad elektros energiją generuojantys pajėgumai neatitinka rinkos poreikių, o eksportuoti energijos perteklių nėra galimybių. Kita bėda – paveldėtas tamprus (sinchroninis) Lietuvos ir Rusijos energetikos sistemų darbas bei technologiškai ir finansiškai sunkiai sprendžiamas susijungimo su Vakarų energetikos sistema klausimas.

Apie 2005 metus bus įgyvendintas projektas, kuris užtikrins Lietuvos ir Lenkijos energetinių sistemų sujungimą. Tokiu būdu bus išspręstas elektros energijos pertekliaus klausimas. 2009–2012 metais, uždarius antrąjį Ignalinos atominės elektrinės bloką, bus įgyvendinama atsijungimo nuo Rusijos EES strategija, Lietuvos energetinė sistema sinchroniniu ryšiu bus sujungta su Vakarais.

Dešimtmečio pabaigoje kartu su lenkais ir kitomis Baltijos šalimis bus statomas dujotiekis į Skandinaviją. Siekiant investicinio patrauklumo, mokesčių lygis Lietuvoje išliks žemesnis nei ES valstybėse, apmokestinimo sąlygos bus palaipsniui derinamos prie ES mokesčių politikos. Labai daug lėšų reikalaujanti pensijų reforma bus pradėta tik suderinus žingsnius šioje srityje su atitinkama ES politika, Pasaulio banku bei kitomis finansų institucijomis.

Iki 2010 m. nedarbas sumažės iki 5–7 nuošimčių, daugiausia proveržio aukštųjų technologijų srityje dėka. Sprendžiant nedarbo kaime klausimą, labai svarbi bus ES struktūrinių fondų parama.

Šiuolaikinės ryšio priemonės leidžia aukštųjų technologijų įmones kurti atokiau miesto centro, todėl ateityje daug darbuotojų dirbs ne pagrindinėse įstaigų raštinėse. Bus diegiamas nuotolinis mokymas, nuotolinė sveikatos apsauga. Dėl to ims keistis miestų vaizdas, mažės miestų centrų apkrovimas transporto srautais, didesnį vaidmenį vaidins priemiesčiai.

Dėl spartesnės ūkio raidos nei Vakarų Europos valstybėse, gyvenimo lygio skirtumas Lietuvoje mažės. 2010 m. jis turėtų siekti kiek daugiau nei pusę turtingiausių Vakarų Europos šalių lygio.