Facebook

forsale2

Valdymas

Lietuva vienu metu turi spręsti du sunkius uždavinius: užbaigti iš sovietinio laikotarpio paveldėto ūkio pertvarką ir neatsilikti nuo globalių vystymosi tendencijų. Abiem užduotims spręsti reikalingas stiprus valstybės veikimas.

Lietuva gali sėkmingai plėtoti ūkį bei siekti spartaus žmonių gerovės kilimo tik tuo atveju, jei nevilkinant bus atliekami struktūriniai pertvarkymai šiandien labiausiai „sustingusiose“ srityse: energetikoje, socialiniame aprūpinime ir žemės ūkyje.

Telekomunikacijų bei naftos ūkių pertvarkymų patirtis išryškino didžiules šalies valdymo spragas. Akivaizdu, kad nepagerinus valdymo kokybės, kitų didelių pertvarkymų geriau iš viso nepradėti. Tai gali iššaukti dar didesnį žmonių nusivylimą Lietuvos galimybėmis pačiai spręsti savo likimą bei sustiprinti „senų gerų“ laikų nostalgiją.

Svarbiausi spręstini klausimai šioje srityje yra tokie: sprendimų priėmimo mechanizmo vykdomojoje valdžioje pakeitimas, esminis vykdomosios valdžios darbo kokybės pagerinimas, pasitikėjimo valdžia ir valdininkais visuomenėje atkūrimas.

Valstybės tarnyba bus tobulinama įgyvendinant šiuolaikines viešojo valdymo nuostatas, iš kurių svarbiausios yra šios: privačių ir viešųjų interesų atskyrimas, politinio vadovavimo ir administracinio lygmens atribojimas, asmeninė valstybės tarnautojų atsakomybė už priimamus sprendimus, tarnautojų teisių ir pareigų aiškus apibrėžimas.

Pozityvesnio raidos scenarijaus atveju, po 2004 metų rinkimų, kurie vyks visuomenės gilaus nusivylimo valdžia ir valstybe sąlygomis, nauja “vaivorykštinė“ Vyriausybė imsis esminio valdymo pertvarky- mo. Remiantis stipria tarptautinių patarėjų ir ekspertų parama bus sprendžiami du esminiai valdymo pertvarkos uždaviniai: suderinti valstybės prisiimtus uždavinius su nelabai dideliais valstybės ištekliais ir paversti valstybės institucijas veiksmingai veikiančiomis įstaigomis.

Valstybės valdymo tobulinimui įsteigta “Saulėlydžio“ komisija palaipsniui bus pertvarkyta į Seimui atskaitingą Valstybės valdymo vertinimo tarnybą. Būtent jai bus pavesta vertinti valstybės įstaigų veiklą, rezultatyvumą, atlikti viešojo sektoriaus valdymo auditą.

Į valstybės valdymą bus stengiamasi perkelti šiuolaikines sėkmingai veikiančio verslo valdymo nuo- statas. Bus atsisakoma veiklos, kurią gali įvykdyti privatus sektorius. Valstybės įstaigose bus stengiamasi atskirti „vairavimo“ (strateginio vadovavimo) ir „irklavimo“(kasdienių reikalų tvarkymo) veiklą. Iš ministerijų „irklavimo“ veikla bus perkeliama į vykdomuosius departamentus ir agentūras. Valstybės valdyme bus diegiamas strateginis planavimas, programinis finansavimas, atkuriamas tarpusavio bendradarbiavimas su visuomene. Bus pradėtas palaipsnis valstybės funkcijų švietime ir sveikatos apsaugoje privatinimas.

Įgyvendinus tvarką, pagal kurią bus reikalaujama griežtos atsakomybės už valstybės įstaigų įsisa- vintus pinigus programoms vykdyti ir užsibrėžtiems tikslams pasiekti, žymiai pagerės lėšų panaudojimo našumas. Valstybės programoms vykdyti vis dažniau bus rengiami konkursai vykdytojams parinkti, kuriuose vienodomis teisėmis dalyvaus privačios ir valstybinės įstaigos. Bendradarbiaujant su nevyriausybiniais tyrimo branduoliais, bus nustatomi strateginiai programų prioritetai bei mažiausiai lėšų reikalaujantys būdai jiems pasiekti.

Pradėdama bet kurį svarbų darbą, Vyriausybė išaiškins visuomenei jo būtinybę, nurodys, kokių tikslų siekiama, kaip pasikeis žmonių gyvenimas juos įgyvendinus, įvertins pokyčių kainą. Vyriausybė skirs didelį dėmesį skaidrumo ir kitoms pasaulinius antikorupcinės veiklos standartus atitinkančioms nuostatoms įgyvendinti.

Atskirus politinį ir biurokratinį valdymo lygmenis, kaip ir Vakarų Europoje, Vyriausybė taps realiu politinio gyvenimo branduoliu. Vyriausybės posėdžiuose bus tvirtinamos esminės nuostatos svarbiau- siais klausimais bei iškilusių problemų sprendimo būdai, paliekant įstatymų ir nutarimų teisinio rūbo suteikimą ministerijų darbuotojams.

šios valstybės valdymo pertvarkos bus dar labiau gilinamos po 2008 metų Seimo rinkimų, kai susi- darys dešiniojo centro valdančioji koalicija, rinkimų metu ypač pabrėžusi „stiprios valstybės“ idėjos svarbą. Savo ruožtu narystės Europos Sąjungoje ypatumai ypač didelius reikalavimus kels visų naujų narių administraciniams gebėjimams ir tuo pačiu privers valstybių politinę valdžią skirti ypatingą dė- mesį šiuolaikinės biurokratijos kūrimui.

Sėkmingai diegiant naujas informacines technologijas valstybės valdyme (įgyvendinant „e-valdžios“ programą), piliečių santykiai su valstybe darysis vis mažiau biurokratiški. šiandien daug rūpesčių ir vargo sukeliančių registravimo, socialinės paramos, mokesčių mokėjimo klausimus galėsime išspręsti internetu. Europoje ir pasaulyje plečiantis globalioms žinių ekonomikos tendencijoms, industrinei visuomenei būdingi valdymo, socialiniai, darbo santykių institutai bus sparčiai keičiami žinių visuomenės reikalavimus atitinkančiais, žymiai labiau suasmenintais ir lankstesniais institutais. Darbo santykiai nuo kolektyvinio pobūdžio susitarimų ir nuostatų vis dažniau bus keičiami asmeniniais santy- kiais. Išeinant į pensiją kiekvienu atveju skirtingai bus sprendžiami amžiaus, darbo apmokėjimo, net mokesčių klausimai.

***

Kitas galimas Lietuvos raidos scenarijus (mažiau tikėtinas) – nepavykus išspręsti valdymo ir politikos problemų, Lietuvoje stringa reformos (nesugebama pertvarkyti energetikos sistemos, uždaryti Ignali- nos atominės elektrinės antrojo bloko, nevyksta pensijų reforma), todėl Lietuva į ES neįstos 2004- 2006 m. Tuo pat metu gerėjant Rusijos ir Vakarų santykiams, Lietuvai ES skirs vis mažiau dėmesio.

Vis stiprėjančio biurokratinio aparato įtaka valstybės valdymui, besikeičiančios ir vis irstančios partijos nesukurs ryžtingiems veiksmams ir nuosekliai politikai reikalingo visuomenės pasitikėjimo.

Po 2004 m. rinkimų į Seimą pateks daug tarpusavyje nesutariančių silpnų ir prieštaravimų draskomų partijų. Įprastu reiškiniu taps mažumos vyriausybės, save vadinančios „specialistų vyriausybėmis“. Tačiau jos nesugebės padaryti jokių ryžtingų pertvarkymų.

Nepaisant įstojimo į ES, Lietuva dėl nepabaigtų pertvarkymų energetikos ir žemės ūkio srityje darysis vis labiau priklausoma nuo Rusijos, jos žaliavų ir rinkų. Rusija turės didžiulę politinę įtaką ES, tad Lietuva stengsis su ja palaikyti kuo draugiškesnius santykius, pasirašys laisvo tranzito į Karaliaučiaus sritį sutartį. Didelę dalį pajamų Lietuva gaus iš tranzito. Rusijos ūkiui vis labiau laisvėjant, šios šalies rinka įgys vis daugiau dėmesio ir investicijų. Dėl silpnos ekonominės politikos Lietuva pateks į ekonominį Rusijos šešėlį, neteks daugybės galimų užsienio investicijų.

Lietuva naudosis savo geografine padėtimi perdirbdama Rusijoje išgaunamą žaliavą į pusfabrikačius. Tačiau lietuviškos prekės, nepasiekusios vakarietiškų standartų, vis sunkiau prasibraus net ir į Rusijos rinką.

Lietuva nesugebės susidoroti su globalizacijos ir žinių ekonomikos kūrimo iššūkiais, todėl jos ūkyje vyraus aukštos kvalifikacijos nereikalaujanti gamyba. 2010 m. nedarbas sieks apie 20 nuošimčių. Stiprės jaunų ir kvalifikuotų žmonių išvykimas į užsienį, kurį dar labiau skatins laisvo darbo jėgos judėjimo ES įsigalėjimas. Dėl į užsienį išvykstančių jaunų žmonių sparčiai vyks visuomenės senėjimas, bus labai sunkiai sprendžiamos socialinės problemos. Nebus vykdomi pertvarkymai žemės ūkyje, vyraus smulkūs ir nenašūs 7–10 ha ūkiai, nedarbas kaime viršys 25 nuošimčius.

Populiariausia iš visų institucijų tebebus bulvarėjanti žiniasklaida, o pasitikėjimas Vyriausybe liks menkas. Žmonių nusivylimas pasireikš tuo, kad nuolat mažės rinkimuose dalyvaujančių piliečių skaičius.Visuomenė darysis vis labiau susiskaldžiusi, bendruomeniškumas ir pilietiškumas nedidės, nes nestiprės vidurinysis sluoksnis.

Po užsitęsusios politinės krizės 2007 m. neeilinius rinkimus laimės populistinis Tautos frontas. Pasinaudojus Rusijos bei skolintu Vakarų kapitalu, bus didinamos pensijos ir atlyginimai, atsigaus ūkis. Tačiau apie 2010 m. pradės aiškėti, kad biudžeto išlaidos gerokai viršija pajamas, o valstybė artėja prie bankroto.

Krizės apimtoje šalyje išryškės trys svarbiausios jėgos, skirtingai matančios galimą išeitį. Pergalę prieš vakarietiškosios demokratijos šalininkus pasieks susivienijusios profašistinės ir prorusiškos grupuotės.