Facebook

forsale2

Demografija ir imigracija

Visuomenės senėjimas, didėjanti vyresnio amžiaus rinkėjų dalis tarp visų rinkėjų, yra svarbiausias veiksnys, kuris skatins keisti socialinę – pensinio aprūpinimo ir sveikatos apsaugos – politiką.

Visuomenės senėjimą bei gyventojų mažėjimą šiuo metu labiausiai lemia du veiksniai – mažėjantis gimstamumas bei darbingo amžiaus žmonių emigracija. Mažėjantis gimstamumas ir tolesnėje ateityje kels didžiausią susirūpinimą. šis rodiklis smarkiai mažėjo nuo 1992 m. ir šiuo metu yra vienas žemiausių Europoje.

Kylant gyvenimo lygiui bei galimybėms rasti gerai apmokamą darbą Lietuvoje, po 2007 m. gyventojų skaičius dėl emigracijos nustos mažėjęs. Gimstamumas taip pat nebeturėtų mažėti, tačiau išliks toks pat žemas kaip ir amžiaus pradžioje.

Apie 2005– 2010 metus ims ryškėti kitas veiksnys, kuris šiuo metu būdingas turtingoms ES valstybėms – pastebimai pradės didėti imigracinis spaudimas. Netolimoje ateityje greta gimstamumo klau- simo tai gali tapti viena svarbiausių šalies politinių problemų. Vis dėlto imigracija didės, ypač nelegali. Daugiausia žmonių atvyks iš buvusių SSRS valstybių, taip pat Vidurio ir Pietų Azijos valstybių (nepaisant to, kad Rusijos – Baltarusijos valstybė ir stiprins savo išorines sienas).

Gyventojų skaičiaus stabilizavimąsi taip pat lems auganti vidutinė gyvenimo trukmė bei valstybės parama vaikus auginančioms šeimoms.

Vidaus migracija ateityje nebus svarbus veiksnys, nes jau šiandien didžiąją gyventojų dalį kaime sudaro pensinio amžiaus žmonės

Lietuvoje, kitaip nei Vakaruose, nebus jaučiamas ryškus demografinės padėties pablogėjimas apie 2010 metus. Vakarų Europoje ir JAV tuo metu į pensiją išeis vadinamoji pokario „vaikų bumo“ karta. Lietuvą ši demografinė krizė ištiks kiek vėliau – apie 2020 metus. šį skirtumą nuo Vakarų valstybių sąlygoja buvę kolektyvizavimo ypatumai bei pokario pasipriešinimo kova.

Tačiau dėl sveikatos apsaugos gerėjimo ir toliau augs pensinio amžiaus gyventojų nuošimtis. 2010–2020 m. Lietuvoje gyvens apie 3.5 mln. gyventojų.