Facebook

forsale2

Vertybės, visuomenės branda, politinė kultūra

Visuomenės branda, jos pasiruošimas permainoms, gyvenimo būdo, vertybių pasikeitimui yra bene svarbiausias veiksnys nuo kurio priklausys, ar Lietuva sugebės sėkmingai įsilieti į demokratiškų ir pasiturinčių Europos valstybių bendriją.

Iš karto po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje akivaizdi pirmenybė buvo teikiama vakarietiškoms vertybėms: asmens laisvei ir teisėms, demokratijai, privačiai nuosavybei, rinkos ūkiui bei vaka- rietiškai gerovei. Kartu su tautinio bendrumo, dorovinių bei religinių tradicijų atgaivinimo siekiais šios vertybės gerokai lenkė nostalginį socialistinio aprūpinimo, lygiavos troškimą.

Praėjus dešimčiai reformų metų, nesunku pastebėti antivakarietiškų nuotaikų, o tuo pačiu ir prie-šiškumo vakarietiškoms vertybėms stiprėjimą. Populiarėja nuomonė, kad vakarietiškos reformos „nuskurdino“ žmones. Tai atsigaunanti buvusių socialistinių vertybių – minimalaus gerovės palaikymo bei lygiavos – siekio išraiška. Stiprėjantis nepasitenkinimas Lietuvos „išpardavimu“, smurtu ir erotika žiniasklaidoje, dorovinių tradicijų keitimųsi rodo dalies visuomenės nusivylimą vakarietiškomis vertybėmis.

Šiandieninę vertybių krizę atspindi visuomenės dvasinė būklė: jau keletą metų pirmaujame Euro- poje savižudžių skaičiumi, vis labiau plinta alkoholizmas, narkomanija, daugėja nusikaltimų, mažėja piliečių aktyvumas. Visa tai aiškinti vien ekonominiais sunkumais būtų pernelyg paviršutiniška. šią sunkią dvasinę ligą lemia vertybių pokyčiai, nesusivokimas kintant gyvenimo sąlygoms, nepasitikėjimas ateitimi, vienišumas, beprasmybės pojūtis.

Tai, regis, susiję ir su sovietizmo reliktais, ir lietuviško būdo ypatumais: lietuviai visuomet labai atsargiai (skausmingai) žvelgė į esminius gyvenimo pasikeitimus, tad neatsitiktinai lietuvių kalba išli- ko archaiškiausia, lietuviai vėliausiai Europoje apsikrikštijo, lietuviai partizanai ilgiausiai priešinosi sovietizmui, pagaliau išlikęs didelis (lyginant su Baltijos valstybėmis) kaimo gyventojų nuošimtis taip pat liudija konservatyvų pastovumą.

Šios aplinkybės buvo viena iš priežasčių, kodėl Lietuva reformų kelyje ėmė atsilikti nuo kaimyni- nių Baltijos bei Vidurio Europos valstybių. Todėl siekiant optimistiškesnio scenarijaus, ateityje turėsime daugiau atsižvelgti į visuomenės brandos veiksnį, vertybes. šalia svarbių demokratijos vertybių – asmens teisių ir laisvių, gerovės, išsilavinimo – ypatingą dėmesį turėsime skirti patriotiškumui, tautinei kultūrai, besikuriančioms bendruomenėms, šeimai ir religijai. Svarbų vaidmenį savivaldos, pilietinės visuomenės bei demokratijos vystymesi turėtų suvaidinti besikuriančios kaimų ir miestelių ben- druomenės, miestų daugiabučių namų bendrijos, socialinės (labdaros), žaliųjų ir kitokios pilietinio telkimosi grupės.

Su visuomenės branda tampriai susijęs politinės kultūros raidos veiksnys. Neveiksmingas valdy- mas, silpnų politinių partijų skandalai ir blaškymasis skatins dar didesnį žmonių nusivylimą valstybe, vakarietiška orientacija, valdžia, didės erdvė populizmui ir „gatvių“ politikai. Tai labai meistriškai įtakos bei skatins ir Rusijos slaptosios tarnybos, aktyviai dirbdamos per paklusnias, vadinamojo „lietuviško“ kapitalo energetikos tarpininkų įmones, ir įtakodamos žiniasklaidą, visuomenės ir verslo elitą.

Tuo tarpu Vakarai Lietuvai šiuo požiūriu nesiūlys jokio priešnuodžio ir jokios paramos, palikdami silpnas Lietuvos valdžios institucijas vienišas su užduotimi gelbėti Vakarų įvaizdį Lietuvoje. Iš Vakarų į Lietuvą taip pat veršis ir įvairūs antiglobalistiniai judėjimai, Lietuvos žmonėms dar labiau keldami nerimą dėl ateities.

Priklausomai nuo visuomenės ir politinės kultūros brandos bei gebėjimų sutvarkyti valstybės valdymą, galimi įvairūs Lietuvos raidos scenarijai. Pozityvesnis ir labiau tikėtinas yra toks, kad po to kai 2004 metais politinės sistemos raida pasieks „krizės“ dugną, prasidės visuomenės brandos ir politinės kultūros konsolidacija.

2004 metais išrinktas Seimas, nors ir netaps labiau kairuoliškas, bet jo pagrindinis bruožas bus visų parlamentinių partijų susmulkėjimas. Sudaryti kokią nors aiškesnę programinę koaliciją bus prak- tiškai neįmanoma, todėl pirmą kartą Lietuvos istorijoje bus sudaryta plataus pasitikėjimo, vadinamo- ji „vaivorykštinė“ koalicija.

Tokia raida turės ir savo teigiamų pusių: atsiras daugiau erdvės ir patirties politinėms grupėms ir politikos lyderiams tampriau bendradarbiauti, vis labiau plis supratimas, kad reikalingas susitarimas dėl ilgalaikių strateginių valstybės plėtros krypčių. Ryškiai išaugs Vyriausybės ir Vyriausybės vadovo, kaip politikos branduolio ir lyderio, vaidmuo. Visuomenė, pavargusi nuo teatralinių skandalų politi- nėje bendruomenėje ir „gatvinės“ politikos populizmo bei isterijos, aiškiai išsakys paramą susitarimo idėjai ir Vyriausybės stipresniam vaidmeniui politinėje sistemoje.

Kairieji socialdemokratai po mažiau sėkmingai (nei buvo tikėtasi) jiems susiklosčiusių 2004 metų Seimo rinkimų, gana lengvai pakeis partijos lyderį, kuriuo taps jaunas ir Vakaruose gavęs išsilavinimą verslininkas. Tuo pačiu partijoje vyks pakankamai skausminga vakarietiškos socialdemokratijos idėjų adaptacija. Dėl to keletas senosios gvardijos komunistų ir jaunesnių radikalų, tampriai susijusių su Rusijos finansinėmis grupėmis, veikiančiomis Lietuvoje, paliks partiją.

Dešinėje pusėje jaunesnės kartos politiniai veikėjai ieškos būdų, kaip sukurti vieningesnę alterna- tyvą kairiajai pusei. įvairūs bandymai per 2002 metų Prezidento rinkimus ir 2004 metų Seimo rinki- mus galų gale vainikuosis aiškios vieningos politinės struktūros sukūrimu 2006 metais, prasidėjus pasiruošimui eiliniams Prezidento rinkimams. Ypač sėkmingi dešiniesiems taps 2008 metai, kai stipri ir vieninga partija laimės daugiausiai vietų Seimo rinkimuose, nors viena ir negalės suformuoti Vy- riausybės; dešinieji laimės ir Europarlamento rinkimus, pirmą kartą vyksiančius ir Lietuvoje.

Dešinieji laimės rinkimus atspindėdami visuomenės norą labiau sutelkti dėmesį į kultūrinę šalies raidą: tautinio tapatumo tausojimą, šeimą, švietimą, mažąsias bendruomenes. Šeimų kūrimas bei vaikų auginimas šeimose bus skatinamas mažesniais fizinių asmenų pajamų mokesčiais.

Valstybė rūpinsis, kad kuo mažiau keistųsi archaiška lietuvių kalba, palaikomos tarmės. šiuo at- žvilgiu vienas iš svarbių ateities uždavinių bus į kompiuterines programas įvesti lietuvių kalbą, nes tokiu būdu ne tik bus stengiamasi apsaugoti kalbos grynumą, bet ir skatinti gyventojų imlumą žinių ekonomikai.

Pertvarkius mokesčių sistemą JAV pavyzdžiu bus imtasi skatinti kūrimasis įvairiausių visuomeni- nių fondų, skirtų švietimui, bendruomenėms ir tautinei kultūrai remti.

Lietuvoje nebegrįžtamai praėjo vienpartinių Vyriausybių laikas: dirbs arba koalicinės, arba plataus pasitikėjimo Vyriausybės. Vyriausybių kaita nors ir sulėtės, tačiau tik po 2012 metų rinkimų pavyks sudaryti Vyriausybę, kuri sugebės išdirbti visą kadencijos laikotarpį.

Apie 2010 metus, vis pastebimiau kylant gyventojų gerbūviui ir atsirandant veiksmingesnio valsty- bės veikimo požymių bei į visuomeninį veikimą, rinkimus ir politiką ateinant po Nepriklausomybės atkūrimo subrendusiai kartai, politinėje kultūroje atsiranda daugiau tarpusavio pasitikėjimo ir stabilumo ženklų.