Facebook

forsale2

Lietuva (vidiniai veiksniai)

Bendroji politinė padėtis

Lietuvos tapimas tarptautinių sandraugų – NATO ir ES – nare bus sudėtingesnis nei tikėtasi dešimtmečio pradžioje.

Neabejotina, kad didžiausią įtaką šalies saugumui turintis veiksnys – narystė NATO. šiandien yra daug ženklų, rodančių, kad Lietuva yra netoli šio slenksčio. Sprendimą lems JAV nuostatų kitimas santykiuose su ES ir Rusija.

Tačiau visiškai ramaus gyvenimo vargu ar galima tikėtis. Tikėtina, kad ir NATO saugumo garanti- jos ateityje bus silpnesnės, nei šiandien. NATO plėtra į didelį skaičių Vidurio Europos valstybių, o taip pat ir JAV dėmesio Europos reikalams sumažėjimas, lems tai, kad narystė NATO santarvėje suteiks mažiau stabilumo valstybėms, esančioms netoli Rusijos sienos, nei šiandien viliamasi.

Rusijai ir toliau nesugebant susitaikyti su Lietuvos praradimu, tarpusavio santykiuose nuolat jausis įtampa, nors išoriškai bus bandoma rodyti pakankamai geranoriškus santykius. Baltijos šalyse toliau aktyviai veiks Rusijos specialiosios tarnybos. Siekiant sumažinti paramą Lietuvai užsienyje ir toliau bus eskaluojami santykių su žydais, organizuoto nusikalstamumo, tautinių mažumų klausimai.

Bus nuolat bandoma primesti Lietuvai laisvo tranzito į Karaliaučiaus kraštą problemą. Dar vieno nuolatinio Rusijos spaudimo Lietuvai šaltinis – Lietuvos priklausomybė nuo šios šalies energetinių išteklių bei išlikusi tampri šių šalių energetinių sistemų integracija.

Į ES Lietuva bus priimta 2005-2007 metais. Tačiau tai dar nebus pilnavertė narystė. Išliks pereina- mieji laikotarpiai finansiniu požiūriu jautriausiose srityse: žemės ūkyje, aplinkosaugoje, energetikoje. Iš savo pusės ES ribos laisvą darbo jėgos judėjimą, dirbantieji Lietuvos žemės ūkyje negaus tokio dydžio tiesioginių išmokų, kokias gauna ES narės senbuvės, sumažės parama iš struktūrinių fondų.

Paaiškės, kad narystė ES savaime neišsprendžia daugelio ūkio bei socialinių problemų, jas įveikti reikės daugiausia savo pačių jėgomis ir apsisprendimu. Tad pagrindiniu veiksniu, lemiančiu tolesnę šalies raidą, liks vidaus politikos stabilumas bei valdymo gebėjimai.

Bene svarbiausias vidaus įtampų šaltinis šį dešimtmetį Lietuvoje bus ginčai dėl to, kokį kelią pasirinkti: liberalesnį, reformistinį, palankesnį spartesnei ūkio plėtrai bei gerovei tolimesnėje ateityje, ar socialesnį, labiau orientuotą į šiandieną, mažinantį turtinius ir kitokius skirtingumus, telkiantį visuomenę, tačiau silpninantį valstybės konkurentiškumą ir keliantį grėsmę atsilikti nuo kaimyninių valstybių tolesnėje perspektyvoje.

Jau pirmoje šio dešimtmečio pusėje iškils svarbiausių politinių jėgų sutarimo šiuo klausimu būtinybė. Tolesnės šalies raidos bei plėtros kryptys labai priklausys nuo to, ar toks sutarimas bus pasiektas, ar bus ryžtasi esmingai pertvarkyti šalies valdymą. Kivirčų ir socialinių neramumų draskoma, korumpuota bei interesų grupių valdoma valstybė nebūtų pajėgi pritapti prie vakarietiškų šalių bendrijos.

Taigi antrasis nepriklausomos valstybės gyvavimo dešimtmetis nebus lengvesnis nei ankstesnis. Būtent šiuo laikotarpiu paaiškės, ar Lietuvos visuomenė sugebės perimti Vakarų pasaulio vertybes, ar sugebės atsispirti sovietinio gyvenimo nostalgijai bei Rusijos spaudimui.