Facebook

forsale2

Rugsėjo 11-osios įtaka

Neabejotina, kad Rugsėjo 11-osios bei vėlesni įvykiai ne tik susiję su globalizacija, bet ir patys darys jai įtaką.

Po Rugsėjo 11-osios dar labiau išryškėjo pagrindinio globalizacijos variklio – JAV- įvairiapusė galia bei reikšmė pasaulio raidai. JAV pasirodė toli aplenkusi kitas Vakarų šalis ne tik karinėse technologijose, bet ir neprilygstamu sugebėjimu veikti globaliai.

Kita vertus, paaiškėjo, kad globalizavimas susilaukia ir susilauks žymiai didesnio pasipriešinimo nei buvo tikėtasi iki šiol. Dabar jau akivaizdu, kad pasipriešinimo pagrindas – ne antiglobalistiniai judėjimai Vakaruose, bet vakarietiškos globalizacijos nešamų vertybių ir gyvenimo būdo susidūrimas su globalizacijos apima- mų nevakarietiškų šalių kultūra, tradicine gyvensena ir ypač religija.

Didžiausia pasipriešinimo galia, be abejo, kyla ir kils iš islamo šalių. Priežastis – islamas, skirtingai nei šiuolaikinė krikščionybė, valstybiniu lygiu labai griežtai apibrėžia ne tik asmeninę religinio tikėji- mo erdvę, bet ir visas kitas visuomenės gyvenimo sritis bei tarpasmeninius žmonių santykius. Todėl akivaizdu, kad plintant globalizacijos ekonominėms bei visuomeninėms vertybėms į islamo šalis, prieš- prieša tik stiprės.

Dideli sukrėtimai laukia ir tokių didelių senos ir savitos kultūros valstybių kaip Indija, Kinija ar Rusija. Neatmestina galimybė, kad šiose šalyse per artimiausius porą dešimtmečių gali kilti platūs kultūriniai ar religiniai visuomenės atsinaujinimo sąjūdžiai, atveriantys kelią vakarietiškoms vertybėms. Tačiau viršų gali paimti ir restauracinės, antidemokratinės jėgos.

Taigi kelių artimiausių metų pasaulio globalizacijos raidą lems šie du anksčiau paminėti veiksniai: JAV siekis stiprinti pasaulio lyderio vaidmenį bei pasipriešinimas tiek pačiai globalizacijai, tiek JAV įtakos stiprėjimui.

Todėl darosi vis labiau tikėtinas pasaulio regionalizacijos tendencijų stiprėjimas. Kultūriškai arti- mos šalių grupės stengsis labiau suartėti, ieškodamos joms labiausiai priimtino raidos kelio, kuris nebūtinai sutaps su JAV siekiais. Kursis šalių koalicijos, kurių vienas svarbiausių tikslų – apriboti JAV įtaką. Europoje tokiam judėjimui vadovaus Prancūzija, Vokietija, Rusija.

Ypač didelę įtaką Rugsėjo 11-osios įvykiai darė ir darys NATO raidai. ši sąjunga buvo sukurta kaip priemonė demokratiniam pasauliui apsisaugoti nuo komunizmo apimtų šalių keliamos grėsmės. Po SSRS subyrėjimo šio uždavinio iš esmės nebeliko.

Labai sumenko ir santarvės sutarties penktojo straipsnio vaidmuo, nes nebėra tokios priešiškos galybės, prieš kurią reikėtų sutelkti visų narių išteklius. Po teroristų įvykdyto JAV užpuolimo buvo paskelbta, kad įsigalioja penktasis santarvės straipsnis, tačiau jis taip ir nesuveikė. Su iškilusiu iššūkiu JAV susidorojo vien savo jėgomis, šiek tiek pasinaudodama savo senos priešininkės Rusijos ir senos sąjungininkės Didžiosios Britanijos parama.

Taigi pagrindinis NATO raidą skatinantis veiksnys – pasikeitusi geopolitinė padėtis bei į pirmą vietą iškilusios naujos grėsmės pasaulio saugumui: terorizmas bei apsauga nuo masinio naikinimo ginklo, kuris darosi vis labiau prieinamas. Tai skatins pokyčius tiek pačioje NATO sąrangoje, tiek ir jos veikimo būduose.

Akivaizdu, kad žymiai palengvės stojimo į NATO sąlygos naujoms Vidurio Europos demokratijoms. NATO narių skaičius netrukus padidės iki 24, o po kelių metų gali dar didėti, santarvei ap- imant Balkanus, Bulgariją, Rumuniją.

Bus sparčiai plėtojami santykiai su prieš terorizmą kovojančiomis didžiosiomis branduolinėmis valstybėmis. Pastarosioms toks bendradarbiavimas bus priimtinas dėl galimų terorizmo apraiškų jų pačių viduje. Todėl artimiausioje ateityje vienokiu ar kitokiu būdu bus nustatytas Rusijos, o vėliau ir Japonijos, Kinijos, Indijos, Pakistano dalyvavimas, priimant kai kuriuos NATO sprendimus.

Po šių pokyčių santarvės narės vis labiau užsiims vidinių nesutarimų tarp atskirų valstybių glaistymu. Svarbiausi pasaulio saugumo politikos sprendimai bus priimami dvišaliuose JAV ir atskirų valstybių – regionų lyderių – pasitarimuose.

Po praėjusių metų įvykių keisis ir Jungtinių Tautų raida. Bus siekiama didinti šios organizacijos vaidmenį ne tik saugumo srityje, bet ir socialiniuose, ekonominiuose klausimuose. Plečiant socialinę bei ekonominę paramą besivystančioms šalims, bus siekiama mažinti skurdžiųjų šalių atotrūkį nuo turtingųjų valstybių, tikintis, kad tai leis sušvelninti įtampą tarp šiaurės ir Pietų, mažins migraciją, didins pasaulio saugumą.