Facebook

Home Aprašomoji analizė Lietuvos ateities scenarijus. 2010-2020 metai Globalizacijos, naujų technologijų, valstybių valdymo įtaka

forsale2

Globalizacijos, naujų technologijų, valstybių valdymo įtaka

Pastaruoju metu vis labiau ryškėjantis pasaulį vienijantis globalizacijos, naujų technologijų plėtros, laisvo kapitalo judėjimo ir laisvos prekybos veiksnys pasaulio raidai ir toliau išliks ypač svarbus. Glo- balizacija vers bendradarbiauti naujai besikuriančius pasaulio galios centrus, nors vyraujančia ten- dencija taps regionalizacija.

Globalizuota ekonomika pasauliui suteiks stabilumo, tačiau jos teikiama nauda ir privalumai ne- bus tokie universalūs kaip pramonės revoliucijos.

Žinių ekonomika ir veiksminga ūkio politika labai paspartins kai kurių valstybių ūkio augimą, padidins užsienio prekybos apimtis, investicijas, valstybių gerovės standartus.

Tačiau nesuspėjusioms su šiuo srautu šalims grės ūkio sąstingis, politinis nestabilumas, kultūrinis atsilikimas.

Per ateinančius dvidešimt metų pasaulis regės dar didesniais šuoliais besivystančias informacines technologijas ir kitas mokslo bei technologijų sritis. Svarbiausi plėtros veiksniai bus vis platesnis informacinių technologijų paplitimas ir naujų biotechnologijų pasiekimų pritaikymai. Spartus naujų technologijų paplitimas yra tikėtinas pirmiausia dėl jų kainos mažėjimo.

Besitęsiantis informacinių technologijų, biotechnologijų, nanotechnologijų susiliejimas stipriai padidins investicijas į aukštąsias technologijas, o tai, savo ruožtu, spartins tolesnį naujų technologijų vystymąsi. Biotechnologijų taikymas medicinoje žymiai pagerins turtingiausių pasaulio valstybių gyventojų sveikatą bei padidins jų ilgaamžiškumą. Genetiškai modifikuoti javai leis žymiai padidinti jų derlingumą ir tuo pačiu pagerinti žmonijos aprūpinimą maistu.

Nanotechnologijų atradimai žymiai praplės suvokimą apie viso fizinio pasaulio sandarą. Tai leis šiandien neįsivaizduojamu būdu pakeisti tokius gaminius kaip vaistai, kompiuteriai ar automobilių padangos. Medžiagų technologijų revoliucija leis kurti „protingus“, daugiafunkcijinius, aplinkai drau- giškus, ilgaamžiškesnius ir labiau į vartotoją orientuotus gaminius.

Augs tarptautinių verslo korporacijų įtaka. Tačiau mokslo ir technologijų pažanga naudosis ir teroristinės valstybės, tarptautinė narkotikų mafija ir organizuotas nusikalstamumas. šių technologijų panaudojimas sustiprins nusikaltėlių galimybes grasinti stabilumui ir saugumui visame pasaulyje. Tarptautinės kriminalinės jėgos išplės savo veiklos lauką, panaudodamos informacijos, finansų, transporto tinklus. Neturtingose ir silpnose valstybėse jos naudosis korumpuotais vadovais, užvaldys bankus ir verslą ar net politines jėgas, ištisas teritorijas bei valstybes. Pagrindiniai pajamų šaltiniai – narkotikai, kontrabanda, nelegali prekyba moterimis ir vaikais, ginklų, karinių technologijų kontrabanda.

Globalizacija iššauks finansinių rinkų nestabilumus, aiškų ekonominį pasidalijimą tarp valstybių. šioms globalizavimo tendencijoms bei TV., JAV, PPO įtakai priešinsis nacionalistinės ir autoritarinės valstybės. Kai kurios iš tų valstybių, sugebančios prisitaikyti prie technologinės pažangos reika- lavimų, gali taip pat sėkmingai vystytis. Kita vertus, autoritariniams režimams bus sunkiau išlaikyti kontrolę savo valstybėse.

Valstybės išliks svarbiausiu tarptautinių santykių veiksniu, tačiau jos bus vis mažiau pajėgios suvaldyti legalius ir nelegalius informacijos, technologijų, ligų, pabėgėlių, ginklų, finansų srautus, stiprėjančių nevyriausybinių veikėjų įtaką.

Suvaldant šias globalines jėgas vis didesnį vaidmenį tiek valstybės viduje, tiek tarptautiniu mastu vaidins valdymo kokybė. Stiprios (valdymo prasme) valstybės sugebės prisitaikyti prie globalizmo iššūkių. Dauguma šių valstybių bus atstovaujamosios demokratijos. švietimas, infrastruktūra, ūkio politika lems šalių stiprumą, jų sėkmę 2010–-2020 metais.

Vis didesnį vaidmenį vaidins įvairūs nevyriausybiniai veikėjai – verslas, nepelno, visuomeninės organizacijos ir pan. tie, kurie, panaudodami naujausias informacines technologijas, darys įtaką visuomenės nuomonei ir vyriausybių sprendimams.

Silpnos valstybės ne tik nesugebės pasinaudoti žinių ekonomikos, globalizmo privalumais, bet ir pačios gali būti įtrauktos į konfliktus šalyje bei užsienyje. Didėjanti migracija valstybėse sukurs įtakingas mažumas, jos keis tautinį tapatumą, įtakos valstybės politiką.