Facebook

forsale2

Rytų kaimynai

Pirmoji galima ir labiausiai tikėtina Rusijos raida – stiprėjančios autoritarinės, nacionalistinės tendencijos.

Svarbiausias veiksnys, lemiantis Rusijos raidą artimiausiame dešimtmetyje, bus jos pastangos bet kokia kaina išlikti svarbiu pasaulio politinės galios centru, supervalstybe, nors tai ir nebus paremta ūkio stiprumu bei socialine gerove.

Jaučiant nacionalinį pažeminimą dėl buvusios SSRS galybės sugriuvimo bei Rusijos ekonomikos reikalams iš esmės negerėjant, vyraujančia vienijančia ideologija palaipsniui taps nacionalizmas, dažnai pereinantis į didžiavalstybinį šovinizmą bei buvusios SSRS galybės nostalgiją. Valstybės interesams bei žmonių sutelkimui bus vis plačiau panaudojama stačiatikybė.

Nusibodus sumaiščiai bei vietinių vadukų korupcijai, gyventojai noriai pritars tolimesniam valdžios vertikalės stiprinimui, apskričių savarankiškumo mažinimui. Demokratiją mažins ir nepriklausomos žiniasklaidos naikinimas. Rusija ir Baltarusija susijungs į vieningą federacinę valstybę. Stiprėjantį autoritarinį režimą palai- kys didžioji dalis gyventojų, nepaisant to, kad vis daugiau jų gyvens skurde.

Savo ekonomines negandas Rusija bandys spręsti įgyvendindama rusiškąjį „Pinočeto modelį“, tačiau dėl vyraujančių antivakarietiškų nuotaikų bei išplitusios korupcijos nepavyks pritraukti pakankamo kiekio kapitalo. Daugiausia pajamų valstybė gaus iš gamtos išteklių eksporto.Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Rusijos ūkio ateitis neatrodo labai džiuginanti, yra ta, kad šalyje nėra įsitvirtinusi įstatymo viršenybė. Kriminalinis pasaulis dažnai susijęs ne tik su verslu, bet ir politine valdžia bei teisėsauga.

šalies ūkiui stiprėjant pernelyg lėtai, mažėjant gyventojų skaičiui ir neturint lėšų atnaujinti svarbiausiai infrastruktūrai (energetikos tinklams, keliams, geležinkeliams ir kt.), bus vis sunkiau užtikrinti milžiniškos teritorijos valdymą, išlaikyti didelę kariuomenę ir aukštą ginkluotės lygį.

Visuomenė ir toliau sparčiai sens, išskyrus Užbaikalę, kurioje daugumą ims sudaryti korėjiečiai ir kiniečiai. Nebus sustabdytas alkoholizmo, narkomanijos, AIDS, įvairių infekcinių ligų plitimas. Po 2010 m. pagal gyventojų skaičių Rusija atsidurs antrajame dešimtuke pasaulyje, o pagal ūkio pajėgumą – dar žemiau. Tačiau politinė valstybės įtaka tarptautiniuose santykiuose ir toliau išliks žymiai didesnė nei ūkinis pajėgumas.

Pagrindine šalies užsienio politikos kryptimi taps priešinimasis JAV globalizmui. Plataus visuomenės palaikymo susilauks politika, nukreipta į buvusių SSRS žemių susigrąžinimą.

Dėl šios priežasties Rusija nuolat įsitrauks į įvairius konfliktus, kurie bus išnaudojami autoritari- niam režimui palaikyti. Kartais konfliktai įgys atvirai ginkluotą, karinį pobūdį, pavyzdžiui, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje. Bet dažniau jie apsiribos politinėmis įtampomis. Tokių įtampų galima tikėtis santykiuose su Ukraina, Lenkija, Baltijos valstybėmis, konfliktų židiniai galimi ir kai kuriuose Rusijos regionuose.

Strategiškai svarbiu bus laikomas bendradarbiavimas su ES, ypač įsisavinant ir eksportuojant energetikos išteklius. Tokiu būdu bus siekiama daryti ES labiau priklausomą nuo Rusijos. Rusija savo įtaką ES stengsis didinti ir kurstydama antiamerikietiškas nuotaikas.

Rusija savo įtaką pasaulyje išlaikys dėl turimo balso JT Saugumo taryboje, branduolinės ginkluo- tės grėsmės aplinkinėms šalims, didelio valstybės ploto ir energetikos išteklių (ypač dujų) eksporto. Valstybė skirs pakankamai didelį dėmesį mokslui ir švietimui. Iš paskutinių jėgų bus bandoma išlaikyti aukštą karinių, kosmoso technologijų lygį, tačiau ir šioje srityje Rusijos vaidmuo mažės. Visomis išgalėmis bus stengiamasi išlaikyti strategiškai svarbų Karaliaučiaus kraštą, tačiau neturė- damas tiesioginio sąlyčio su „didžiąja žeme“, kraštas savo gyvensena vis labiau tols nuo Rusijos, ten stiprės ES trauka.

Didėjant atsilikimui nuo pirmaujančių žinių ekonomikos valstybių, po 2010 metų galimas dar vie- nas ūkio krizių ir autoritarinio režimo išvargintos Rusijos byrėjimas, šį kartą atskylant Karaliaučiaus kraštui, Sibirui, Prieškaukazei ir Baltarusijai. Taigi tikėtina, kad Rusijos imperija, kaip ir kažkada Osmanų imperija, byrės tais pačiais ratais, kaip ir kūrėsi: pirmiausia atskilo buvusios socialistinės Vidurio Europos valstybės, vėliau SSRS respublikos, tad belieka tik pirmasis (paskutinysis) Rusijos imperijos ratas. Galima prognozuoti, kad paskutinysis Rusijos griūvimas nebus toks taikus kaip gor- bačiovinis SSRS subyrėjimas.

Galimas ir kitoks Rusijos raidos scenarijus (nors ir mažiau tikėtinas) - Rusija demokratėja. šį procesą labiausiai skatina po 2001 m. rugsėjo 11-osios pasikeitusi geopolitinė padėtis bei protinga JAV ir kitų pagrindinių Rusijos finansuotojų įtaka. Tačiau šie pokyčiai Rusijoje negali vykti greitai. Prireiks ma- žiausiai kelių dešimtmečių, kad šiuo metu šalyje stiprėjanti centralizacija bei valdžios sutelkimo Prezidento rankose banga pakeistų kryptį vakarietiškos demokratijos link.

Šiandien Rusijos demokratėjimo galima tikėtis tik ekonomikoje. Jeigu pokyčiai šioje srityje būtų sėkmingi, imtų sparčiai kilti gyvenimo lygis, Rusija ateityje galėtų sėkmingai žengti Pietryčių Azijos valstybių pramintu keliu ir palaipsniui demokratizuoti visuomenės bei politinį gyvenimą.

Rusijos politinė sistema ypatinga tuo, kad joje itin daug galių sutelkta Prezidento rankose, todėl šalies raida visą laiką priklausys nuo būsimo vadovo pažiūrų. Kaip parodė kitų šalių patirtis, esant silpnai politinei sistemai, stiprus Prezidentas nėra šalies demokratizavimą skatinantis veiksnys. Todėl netgi rinkimus nuolat laimint demokratinėms jėgoms, iš anksto nebus aišku, kuriuo keliu Rusija pasuks po kelių metų. Tikėtina, kad bus žingsnių tiek demokratizavimo, tiek autoritarizmo stiprėjimo linkme, tačiau nebus aišku, ar tai trumpalaikės ar ilgalaikės tendencijos.

Jeigu šį scenarijų Rusijai pavyktų sėkmingai įgyvendinti, tikėtina, kad prie jos ims šlietis tos valstybės, kurioms nepavyks sėkmingai modernizuotis šiandien stojančių į ES pavyzdžiu. Tarp tokių valstybių gali atsidurti Ukraina, Bulgarija, Serbija, Rumunija ir, galbūt, kitos silpnos Vidurio Europos šalys.

Taigi nei vienas iš galimų Rusijos raidos scenarijų jos kaimynams su šia šalimi nežada lengvų santykių. Ir toliau išliks nemenka rizika visiems, kurie bandys čia ieškoti ilgalaikių ūkinių ir prekybinių ryšių bei ekonominės naudos. šios šalies politika netaps labiau prognozuojama, tačiau beveik neabejotinai galima tvirtinti, kad per artimiausius 20 metų ES nare ji netaps.