Facebook

forsale2

JAV ir NATO

JAV likus vienintele pasaulio supervalstybe ir išnykus globalinei priešpriešai su buvusia SSRS, silps ir JAV įtaka buvusioms sąjungininkėms. Pagrindiniais JAV politiniais veiksniais taps siekis ieškoti prieš- nuodžių globaliam terorizmui bei kitų pasaulio galios centrų – Europos, Pietryčių Azijos – pastangos apriboti JAV galybę. Nepaisant to, Jungtinių Amerikos Valstijų ūkio augimo sparta kurį laiką bus viena didžiausių pasaulyje.

2004 metais rinkimus dar kartą laimėjus G.W.Bushui, toliau keisis JAV politikos prioritetai. Vidaus politikoje vis daugiau dėmesio bus skiriama piliečių saugumui užtikrinti, o užsienio politikoje įsivyraus Azija, pirmiausia Japonija, Kinija ir Indija, tampančios vis svarbesnėmis globalioje ekono- mikoje ir politikoje, bei islamo pasaulio šalys.

Net ir tuo atveju, jei Rusija linktų į autoritarizmą ir nacionalizmą, dėl ryškiai susilpnėjusios jos ekonominės galios galutinai išnyks iki XX a. pabaigos vyravęs tarptautinės politikos bipoliariškumas: Jungtinėse Amerikos Valstijose santykinai mažės dėmesys Rusijos reikalams.

Tačiau Rusija kurį laiką išliks svarbia šalimi vykdant JAV užsienio politiką. Didžiausią galvos skausmą kels ne Rusijos stiprumas, bet silpnumas. JAV bus nuolat susirūpinusi masinio naikinimo ginklų bei jų gamybos technologijų išvežimu iš Rusijos, valstybės politikos nenuspėjamumu, galimais socialiniais nera- mumais, nemažėjančia kriminalinio pasaulio įtaka šios šalies politiniams ir ekonominiams vyksmams.

Sumažėjus tiesioginei Rusijos grėsmei ir vis stiprėjant Europos politiniam ir kariniam savarankiškumui, mažės JAV politikų siekis išlaikyti stiprią JAV įtaką Europos reikaluose. Nepaisant to, JAV nepamirš savo seno moralinio įsipareigojimo užtikrinti saugią naujų Rytų ir Vidurio Europos demokratijų raidą, todėl JAV politikai aktyviai rems NATO plėtrą. šią plėtrą skatins ir nemažėjantis Rusijos politikos neapibrėžtumas.

JAV likus vienintele pasaulio supervalstybe ir išnykus globalinei priešpriešai su buvusia SSRS, silps ir JAV įtaka buvusioms sąjungininkėms. Pagrindiniais JAV politiniais veiksniais taps siekis ieškoti prieš- nuodžių globaliam terorizmui bei kitų pasaulio galios centrų – Europos, Pietryčių Azijos – pastangos apriboti JAV galybę. Nepaisant to, Jungtinių Amerikos Valstijų ūkio augimo sparta kurį laiką bus viena didžiausių pasaulyje.

2004 metais rinkimus dar kartą laimėjus G.W.Bushui, toliau keisis JAV politikos prioritetai. Vidaus politikoje vis daugiau dėmesio bus skiriama piliečių saugumui užtikrinti, o užsienio politikoje įsivyraus Azija, pirmiausia Japonija, Kinija ir Indija, tampančios vis svarbesnėmis globalioje ekono- mikoje ir politikoje, bei islamo pasaulio šalys.

Net ir tuo atveju, jei Rusija linktų į autoritarizmą ir nacionalizmą, dėl ryškiai susilpnėjusios jos ekonominės galios galutinai išnyks iki XX a. pabaigos vyravęs tarptautinės politikos bipoliariškumas: Jungtinėse Amerikos Valstijose santykinai mažės dėmesys Rusijos reikalams.

Tačiau Rusija kurį laiką išliks svarbia šalimi vykdant JAV užsienio politiką. Didžiausią galvos skausmą kels ne Rusijos stiprumas, bet silpnumas. JAV bus nuolat susirūpinusi masinio naikinimo ginklų bei jų gamybos technologijų išvežimu iš Rusijos, valstybės politikos nenuspėjamumu, galimais socialiniais neramumais, nemažėjančia kriminalinio pasaulio įtaka šios šalies politiniams ir ekonominiams vyksmams.

Sumažėjus tiesioginei Rusijos grėsmei ir vis stiprėjant Europos politiniam ir kariniam savarankiškumui, mažės JAV politikų siekis išlaikyti stiprią JAV įtaką Europos reikaluose. Nepaisant to, JAV nepamirš savo seno moralinio įsipareigojimo užtikrinti saugią naujų Rytų ir Vidurio Europos demo- kratijų raidą, todėl JAV politikai aktyviai rems NATO plėtrą. šią plėtrą skatins ir nemažėjantis Rusijos politikos neapibrėžtumas.