Facebook

forsale2

Pagrindiniai veiksniai

Pagrindiniai šalies raidą lemiantys veiksniai gali būti suskirstyti į išorinius ir vidinius.

Išoriniai veiksniai, kuriems Lietuva neturi įtakos arba ta įtaka labai menka, yra tokie: Rusijos ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos raida; • JAV ir NATO raida; • Europos Sąjungos raida; • Baltijos kaimynų raida; • globalizacijos, naujų technologijų įtaka.

Vidiniai veiksniai, priklausantys nuo veiksmų, kuriuos Lietuvos piliečiai gali esmingai įtakoti, yra tokie: •valstybės valdymas, tolimesnė Lietuvos politinė raida; • ūkio plėtra; • visuomenės būklė, visuomenės vertybės; • demografija ir migracija; • mokslo, švietimo, žinių ekonomikos raida; • kaimo plėtra.

Visi minėti veiksniai tarpusavyje gana tampriai susijæ, tačiau tarp jų yra du labai stiprūs veiksniai, kurių įtaką sunkiausia numatyti. Būtent jie gali stipriai įtakoti kitus veiksnius ir tolesnæ Lietuvos raidą. Tai tolesnė Rusijos raida (išorinis veiksnys) ir Lietuvos Vyriausybės administraciniai gebėjimai (vidinis veiksnys). Todėl šiuos veiksnius išskirsime ir paaiškinsime išsamiau.

Rusijos raida (Rusija autoritarinė, nacionalistinė valstybė – Rusija demokratinė, atvira valstybė)

Išskiriame šį veiksnį, nes beveik visą antrąjį tūkstantmetį Rusija stipriai įtakojo Lietuvos raidą. Ne- abejotina, kad ši įtaka bus reikšminga ir trečiojo tūkstantmečio pradžioje.Pirmoji galima šios šalies raida – Rusijoje stiprėja autoritarinės, nacionalistinės tendencijos. Esmi- nis veiksnys, lemiantis Rusijos raidą artimiausiame dešimtmetyje, yra jos pastangos bet kokia kaina išlikti svarbiu pasaulio politinės galios centru, supervalstybe, nors tai ir nėra paremta ūkio stiprumu bei socialine gerove. Todėl tikėtina, kad Rusijos ekonomikos reikalams iš esmės negerėjant, vyraujan- čia, vienijančia ideologija taps nacionalizmas, pereinantis į didžiavalstybinį šovinizmą bei bandymus susigrąžinti buvusias SSRS žemes. Pagal šį scenarijų po kitų Rusijos prezidento rinkimų tarp Rusijos ir Vakarų valstybių vėl atsiras įtampa, stiprės Rusijos ekonominė krizė. Didėjant atsilikimui nuo pir- maujančių žinių ekonomikos valstybių, po 2010 metų galimas dar vienas ūkio krizių ir autoritarinio režimo išvargintos Rusijos byrėjimas, atskylant Karaliaučiaus kraštui, Prieškaukazei ir Baltarusijai.

Antrasis Rusijos raidos scenarijus – Rusija demokratėja. šį procesą labiausiai lemia po 2001 m. rugsėjo 11-osios pasikeitusi geopolitinė situacija bei protinga JAV ir kitų pagrindinių Rusijos finan- suotojų įtaka. Rusija Vakarams saugumo prasme svarbi kaip užkarda nuo vis stiprėjančios ir sunkiai prognozuojamos Kinijos, verslo prasme – savo didžiule rinka, neišnaudotais gamtos resursais bei pigia darbo jėga. Pagal šį scenarijų, gerėjat ekonominėms ir socialinėms sąlygoms, Rusija vis labiau links į platų bendradarbiavimą su Vakarais. Palaipsniui suklestės laisvosios ekonominės zonos statusą įgysianti Karaliaučiaus sritis. Galima tikėtis, kad tolimesnėje ateityje sparčiai didės investicijos ir Rusija taps integralia globaliosios ekonomikos dalimi.

Vis dėlto, bet kuriuo atveju vakarietiška demokratija Rusijoje neįsitvirtins greičiau nei per 20 metų. Tikėtina, kad bus žingsnių tiek demokratizavimo, tiek autoritarizmo stiprėjimo linkme, tačiau nebus aišku, ar tai trumpalaikės ar ilgalaikės tendencijos. Kaimyninėms valstybės toks Rusijos neapibrėžtumas nebus palankus, nes bus sudėtinga nustatyti ilgalaikius santykius su Rusija.