Facebook

Home Aprašomoji analizė Lietuvos ateities scenarijus. 2010-2020 metai

forsale2

Baltijos kaimynai

Baltijos regionas taps sparčiausiai besivystančia Europos dalimi. Taip įvyks pirmiausia dėl sparčios aukštųjų technologijų plėtros Skandinavijoje ir jų skatinamo šių technologijų plitimo kitose Baltijos valstybėse. Didelį vaidmenį taip pat vaidins vis didesnės vokiško kapitalo investicijos į Baltijos regiono valstybes, nes užsibaigus Rytų Vokietijos atkūrimui, Vokietijoje atsiras vis daugiau laisvo investicinio kapitalo. Baltijos regione įsitvirtins ir stambiausieji Vokietijos bankai, kurie atims didelę rinkos dalį iš švedų kapitalo bankų.

Skandinavijos valstybės, žengdamos europinių žinių ekonomikos plėtros priešakyje, vis sparčiau liberalizuos darbo santykius, silpnins rinkos suvaržymus, taip pat mažins valstybės įsipareigojimus socialinėje srityje. Visa tai bei amerikietiško rizikos kapitalo veikimas dar labiau sustiprins šiaurės Europos ekonominį konkurentiškumą.

Skaityti daugiau...

Globalizacijos, naujų technologijų, valstybių valdymo įtaka

Pastaruoju metu vis labiau ryškėjantis pasaulį vienijantis globalizacijos, naujų technologijų plėtros, laisvo kapitalo judėjimo ir laisvos prekybos veiksnys pasaulio raidai ir toliau išliks ypač svarbus. Glo- balizacija vers bendradarbiauti naujai besikuriančius pasaulio galios centrus, nors vyraujančia ten- dencija taps regionalizacija.

Globalizuota ekonomika pasauliui suteiks stabilumo, tačiau jos teikiama nauda ir privalumai ne- bus tokie universalūs kaip pramonės revoliucijos.

Žinių ekonomika ir veiksminga ūkio politika labai paspartins kai kurių valstybių ūkio augimą, padidins užsienio prekybos apimtis, investicijas, valstybių gerovės standartus.

Tačiau nesuspėjusioms su šiuo srautu šalims grės ūkio sąstingis, politinis nestabilumas, kultūrinis atsilikimas.

Per ateinančius dvidešimt metų pasaulis regės dar didesniais šuoliais besivystančias informacines technologijas ir kitas mokslo bei technologijų sritis. Svarbiausi plėtros veiksniai bus vis platesnis informacinių technologijų paplitimas ir naujų biotechnologijų pasiekimų pritaikymai. Spartus naujų technologijų paplitimas yra tikėtinas pirmiausia dėl jų kainos mažėjimo.

Skaityti daugiau...

Lietuva (vidiniai veiksniai)

Bendroji politinė padėtis

Lietuvos tapimas tarptautinių sandraugų – NATO ir ES – nare bus sudėtingesnis nei tikėtasi dešimtmečio pradžioje.

Neabejotina, kad didžiausią įtaką šalies saugumui turintis veiksnys – narystė NATO. šiandien yra daug ženklų, rodančių, kad Lietuva yra netoli šio slenksčio. Sprendimą lems JAV nuostatų kitimas santykiuose su ES ir Rusija.

Tačiau visiškai ramaus gyvenimo vargu ar galima tikėtis. Tikėtina, kad ir NATO saugumo garanti- jos ateityje bus silpnesnės, nei šiandien. NATO plėtra į didelį skaičių Vidurio Europos valstybių, o taip pat ir JAV dėmesio Europos reikalams sumažėjimas, lems tai, kad narystė NATO santarvėje suteiks mažiau stabilumo valstybėms, esančioms netoli Rusijos sienos, nei šiandien viliamasi.

Skaityti daugiau...

Rugsėjo 11-osios įtaka

Neabejotina, kad Rugsėjo 11-osios bei vėlesni įvykiai ne tik susiję su globalizacija, bet ir patys darys jai įtaką.

Po Rugsėjo 11-osios dar labiau išryškėjo pagrindinio globalizacijos variklio – JAV- įvairiapusė galia bei reikšmė pasaulio raidai. JAV pasirodė toli aplenkusi kitas Vakarų šalis ne tik karinėse technologijose, bet ir neprilygstamu sugebėjimu veikti globaliai.

Kita vertus, paaiškėjo, kad globalizavimas susilaukia ir susilauks žymiai didesnio pasipriešinimo nei buvo tikėtasi iki šiol. Dabar jau akivaizdu, kad pasipriešinimo pagrindas – ne antiglobalistiniai judėjimai Vakaruose, bet vakarietiškos globalizacijos nešamų vertybių ir gyvenimo būdo susidūrimas su globalizacijos apima- mų nevakarietiškų šalių kultūra, tradicine gyvensena ir ypač religija.

Skaityti daugiau...

Vertybės, visuomenės branda, politinė kultūra

Visuomenės branda, jos pasiruošimas permainoms, gyvenimo būdo, vertybių pasikeitimui yra bene svarbiausias veiksnys nuo kurio priklausys, ar Lietuva sugebės sėkmingai įsilieti į demokratiškų ir pasiturinčių Europos valstybių bendriją.

Iš karto po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje akivaizdi pirmenybė buvo teikiama vakarietiškoms vertybėms: asmens laisvei ir teisėms, demokratijai, privačiai nuosavybei, rinkos ūkiui bei vaka- rietiškai gerovei. Kartu su tautinio bendrumo, dorovinių bei religinių tradicijų atgaivinimo siekiais šios vertybės gerokai lenkė nostalginį socialistinio aprūpinimo, lygiavos troškimą.

Praėjus dešimčiai reformų metų, nesunku pastebėti antivakarietiškų nuotaikų, o tuo pačiu ir prie-šiškumo vakarietiškoms vertybėms stiprėjimą. Populiarėja nuomonė, kad vakarietiškos reformos „nuskurdino“ žmones. Tai atsigaunanti buvusių socialistinių vertybių – minimalaus gerovės palaikymo bei lygiavos – siekio išraiška. Stiprėjantis nepasitenkinimas Lietuvos „išpardavimu“, smurtu ir erotika žiniasklaidoje, dorovinių tradicijų keitimųsi rodo dalies visuomenės nusivylimą vakarietiškomis vertybėmis.

Skaityti daugiau...