Facebook

Home Aprašomoji analizė Lietuvos ateities scenarijus. 2010-2020 metai

forsale2

Demografija ir imigracija

Visuomenės senėjimas, didėjanti vyresnio amžiaus rinkėjų dalis tarp visų rinkėjų, yra svarbiausias veiksnys, kuris skatins keisti socialinę – pensinio aprūpinimo ir sveikatos apsaugos – politiką.

Visuomenės senėjimą bei gyventojų mažėjimą šiuo metu labiausiai lemia du veiksniai – mažėjantis gimstamumas bei darbingo amžiaus žmonių emigracija. Mažėjantis gimstamumas ir tolesnėje ateityje kels didžiausią susirūpinimą. šis rodiklis smarkiai mažėjo nuo 1992 m. ir šiuo metu yra vienas žemiausių Europoje.

Kylant gyvenimo lygiui bei galimybėms rasti gerai apmokamą darbą Lietuvoje, po 2007 m. gyventojų skaičius dėl emigracijos nustos mažėjęs. Gimstamumas taip pat nebeturėtų mažėti, tačiau išliks toks pat žemas kaip ir amžiaus pradžioje.

Skaityti daugiau...

Valdymas

Lietuva vienu metu turi spręsti du sunkius uždavinius: užbaigti iš sovietinio laikotarpio paveldėto ūkio pertvarką ir neatsilikti nuo globalių vystymosi tendencijų. Abiem užduotims spręsti reikalingas stiprus valstybės veikimas.

Lietuva gali sėkmingai plėtoti ūkį bei siekti spartaus žmonių gerovės kilimo tik tuo atveju, jei nevilkinant bus atliekami struktūriniai pertvarkymai šiandien labiausiai „sustingusiose“ srityse: energetikoje, socialiniame aprūpinime ir žemės ūkyje.

Telekomunikacijų bei naftos ūkių pertvarkymų patirtis išryškino didžiules šalies valdymo spragas. Akivaizdu, kad nepagerinus valdymo kokybės, kitų didelių pertvarkymų geriau iš viso nepradėti. Tai gali iššaukti dar didesnį žmonių nusivylimą Lietuvos galimybėmis pačiai spręsti savo likimą bei sustiprinti „senų gerų“ laikų nostalgiją.

Svarbiausi spręstini klausimai šioje srityje yra tokie: sprendimų priėmimo mechanizmo vykdomojoje valdžioje pakeitimas, esminis vykdomosios valdžios darbo kokybės pagerinimas, pasitikėjimo valdžia ir valdininkais visuomenėje atkūrimas.

Skaityti daugiau...

Žinių ekonomika ir mokslo tyrimai

Žinių ekonomika tampa svarbiausiu išsivysčiusių šalių ūkio raidą lemiančiu veiksniu. Lietuva gali tapti lygiaverčiu pasaulio rinkos dalyviu tik plėtodama žinių ekonomiką, pagrįstą mokslui imlių technologijų ir inovacijų kūrimu bei diegimu.

Turime sukurti ir eksportuoti žymiai daugiau Lietuvoje sukuriamų žinių (inovacijų ir technologijų) bei prekių, kurių pagaminimas reikalauja daug žinių. Norėdama realiai sumažinti nedarbą bei pasiekti spartesnį atlyginimų kilimą, Lietuva turi siekti aukštesnio nei vidutinio Europoje šių sričių indėlio į BVP.

žinių ekonomikos plėtrą Lietuvoje labiausia veikia trys veiksniai: valstybės žinių ekonomikos ir mokslo tyrimų politika, mokslo bendruomenės raida bei paties žinių reikalaujančio verslo stiprumas.

Iki šiol valstybė iš esmės neturėjo jokios aiškesnės mokslo tyrimų plėtros bei žinių ekonomikos kūrimo politikos. Vyriausybė skirdavo tam tikrą biudžeto dalį lėšų mokslo tyrimams, tačiau tai nebu- vo kokios nors apibrėžtos mokslo politikos vykdymas, bet veikiau tapo socialine parama mokslinin- kams. Daugelyje mokslo tyrimo įstaigų dirbančiųjų skaičius tebemažėja, jos nepasipildo naujais, jau- nais darbuotojais.

Skaityti daugiau...

Ūkis, gerovė

Ūkio raida yra svarbiausias veiksnys, lemiantis vieną iš pagrindinių demokratinės visuomenės tikslų – aukštą šalies gyventojų gerovę.

Ūkio atsigavimo spartą lems pažanga keliose svarbiausiose srityse. Tai palankių investicijoms sąlygų sukūrimas, struktūriniai įvairių valstybės gyvenimo sričių pertvarkymai (ypač energetikos, socialinės paramos, žemės ūkio, mokslo) bei žinių ekonomikos – informacinių technologijų, biotechnologi- jų, kitų naujų technologių – plėtra.

Kaip parodė patirtis, greiti ir veiksmingi struktūriniai pertvarkymai įmanomi tik užsitikrinus visuo- menės paramą bei efektyviai valdant valstybę. Platesnio žmonių pritarimo galima tikėtis tik tuo atveju, jei valdžiai pavyks sutelkti visuomenę ir įtikinti ją pertvarkymų nauda, o to neįmanoma pasiekti nesumažinus socialinių skirtingumų tarp turtingiausių ir skurdžiau gyvenančių gyventojų sluoksnių.

Skaityti daugiau...

Žinių visuomenė, švietimas

Šiandien visuomenė ir ypač jos elitas neabejoja, kad technologinė, inovacinė ūkio plėtra bei platus informacinių technologijų panaudojimas bus ypač svarbus veiksnys šalies įsitvirtinimui tarp labiausiai pažengusių Vakarų valstybių.

El. švietimas, interneto prieinamumas, el. valdžia, el. verslas jau 2000 metais vyriausybės buvo paskelbtas prioritetinėmis sritimis, reikalaujančiomis ypatingo valstybės dėmesio.

Nepaisant formaliai pripažįstamų prioritetinių sričių, tik mokyklų kompiuterizavimas per pastaruosius kelerius metus realiai pasistūmėjo į priekį – buvo iškelti realūs uždaviniai, skirtos lėšos jų įvykdymui. Pritraukus privačius rėmėjus ir skyrus papildomas biudžeto lėšas bus pasiekta, kad 2004 metais visi moksleiviai, baigiantys bendrojo lavinimo vidurines mokyklas, laikytų kompiuterinio raštingumo egzaminą.

Skaityti daugiau...