Facebook

forsale2

Duomenų analizės metodai

Tai empirinių sociologinių tyrimų anali­zė, kurios metu turiningo samprotavimo ir matematinių statistinių metodų pagrindu, remiantis pirmine informacija, atskleidžiami tyrimo kintamųjų ryšiai.

Empirinių duomenų analizei dabar plačiai naudojamas statistinis socialinių mokslų paketas (statistical package for the Sočiai Science - SPSS) - kompiuterinis statistinių programų paketas. Statistinės procedūros atliekamos nuo paprastų iki daugiamačių metodų. Jos ypač tinka apžvalginių duomenų analizei, kadangi duomenis gali atitinkamai modifikuoti ir pertvarkyti. Paketas yra lankstus, atlieka procedūras kuriant specialias lenteles ir renkant žinias. Taip pat jis plačiai naudojamas eksperimentinių duomenų analizei kaip vadybos duomenų bazės paketas.

Daugiamatė analizėstatistinių metodų daugiamačiams reiškiniams nagrinėti visuma, t. y. daugybe įvairių savybių apibūdinami reiškiniaiDaugiafaktorė analizė (analysis multifactorial) - tyrimo metodas, kuriuo nagrinėjama daugiau negu du faktoriai tuo pačiu metu.

Dispersinė analizėmetodas, pasiūlytas R. Fišerio (Fischer), aiškina sisteminius tiesioginių matavimo rezultatų, atliktų besikeičiančiomis sąlygomis, skirtumus.

Egzistencinė analizėasmenybės analizės metodas, aiškinantis visą ir unikalų jos egzistavimą. Egzistencine analize asmenybės būtis aiškina jos gilinimusi į save, turint tikslą pasirinkti nuo išorės nepriklausomą „gyvenimišką planą“.

Faktorinė analizėdaugiamatis matematinės statistikos metodas, paprastai taikomas nustatant socialinių objektų tarpusavio ryšius ir, remiantis tai ryšiais, klasifikuojant požymius.

Klasterinė analizėeksperimentinių duomenų ir klasių grupavimo metodas. Vienos klasės stebėjimai tam tikra prasme tampa artimi vieni kitiems. Klasterinės analizės procedūros tipas priklauso nuo stebėjimų skaičiaus. Dėl mažų imčių naudojamos hierarchinės ir paralelios procedūros. Hierarchinė procedūra nuosekliai jungia (išskiria) pradžioje pačius artimiausius (tolimiausius), o vėliau - vis labiau nutolusius (priartė­jusius) stebėjimus. Paraleli procedūra- vienkartinis atsiskaitymas už visus stebėjimus kiekviename algoritmo žingsnyje.

Kontekstinė analizėtyrimo tipas, kuriame kartu su individualiais reiškinio požymiais atsižvelgiama į konteksto, kuriam priklauso reiškinys, požymius; konteksto požymiai pasireiškia kaip nepriklau­somi kintamieji, turintys įtakos individualiems dydžiams arba modifikuotiems individualių dydžių tarpusavio ryšiams.

Koreliacinė analizėkoreliacinės priklauso­mybės tarp dviejų (ar daugiau) atsitiktinių požymių ar faktorių statistiniai metodai.

Latentinė-struktūrinė analizė – latentinių kintamųjų išaiškinimo, paslėptų socialinio proceso charakteristikų, kurios lemia aiškus kintamuosius, nagrinėjimo metodas.

Nuoseklioji analizėtyrimo procedūra, kai duomenys analizuojami kiekvienoje stadijoje norint nustatyti: ar gali hipotezė būti priimta (atmesta), ar reikia papildomų duomenų, ar ypatingo jų tipo.

Priežastingumo analizė - priklausomybės santykių, kurie reikalauja išaiškintus priežastinius ryšius patikrinti tam tikrais duomenimis, tyrimas kintamųjų sistemoje.

Sisteminė analizėvisuma metodologinių priemo­nių, naudojamų sprendimams parengti ir pagrįsti, sprendžiant sudėtingas visuomeninio gyvenimo problemas - socialines, politines, teisines, ekonomines, mokslines, remiantis sisteminiais principais ir daugeliu valdymo mate­matinių metodų. Moksliniai sisteminiai principai reikalauja analizuoti tikrovės reiškinius kaip tam tikros visumos komponentus (susijusius ir tarp savęs, ir su ta visuma) ir kaip visumą (sudarytą iš tarp savęs susijusių komponentų, bet jais nepaaiškinamas). Moksle įsitvirtina tada, kai išryškėja, jog atskirais metodais reiškinio ištirti neįmanoma.

Struktūrinė-funkcinė analizė naudojama socialinių sistemų aprašymui ir aiškinimui, kai tiriama jos elementų ir priklausomybės visuma. Struktūrinė funkcinė analizė daro prielaidą, kad atskiri socialiniai reiškiniai atlieka tam tikrą funkciją palaikant ir keičiant socialinę sistemą.

Struktūrinė analizėsociologinis metodas. Jis suteikia galimybę tam tikru būdu išaiškinti socialinio reiškinio funkciona­vimą ir raidą struktūrizuotoje socialinėje aplinkoje. Nagrinėjant struktūrinės analizės lyginamąjį socialinį fenomeną išskiriama daugybė formalių elementų, kurių tarpusavio ryšiai nagrinėjami kaip pagrindas nepasikeitusiai esamos sistemos struktūrai išsaugoti.


Analizės formos

Yra keletas analizės formų:

1) visumos skaidymas į dalis ne tik sudedamosioms dalims pažinti, jų visumos sandarai išryškinti, bet ir tų dalių santykiams nustatyti;

2) objekto savybių ir jų santykių analizė, savybę ar santykį skaidant į sudėtines dalis, jas analizuojant, tiriamojo objekto svarbiausiems ir mažiau svarbiems ypatumams nustatyti;

3) tiriamojo objekto skaidymas į klases ir poklasius, t. y. klasifikacija;

4) speciali analizės rūšis yra formali loginė analizė – loginių samprotavimo formų tyrimas ir tikslinimas formaliosios logikos priemonėmis. Išsamiausia tam tikros žinių srities analizė yra jos formalizuotos kalbos kūrimas.


Analitinės veiklos procese mintis juda nuo sudėtingo prie paprasto dalyko, nuo atsitiktinumo prie būtinumo, nuo įvairumo prie tapatybės ir vienovės. Analizės tikslas - pažinti elementus kaip sudėtingos visumos dalis.

Analizės metodai plačiai naudojami apdorojant empiriniais tyrimais gautus duomenis, analizuojant tekstus.

Analizė - mokslinio tyrimo metodas

Istoriškai seniai pastebėta, kad kiekvienas daiktas susideda iš tam tikrų dalių, besiskiriančių tam tikrais ypatumais. Laiko tėkmėje šis žmogaus proto gebėjimas vis labiau tobulėjo. Geriau įvaldžiusieji šį gebėjimą pasiekdavo savo darbe didesnės sėkmės. Mintimis išskaidęs daiktą į sudė­tines dalis, žmogus žinojo kaip tai padaryti praktiškai. Tai greitino daiktų pažinimo ar jų valdymo procesą. Taip atsirado svarbi loginės analizės opera­cija. Taigi kol daiktas netampa analizės objektu, paprastai jis lieka nepažintas. Šis metodas sąveikoje su sinteze ir teikia apibendrintų žinių apie daiktą, reiškinį, procesą. Analizės forma priklauso nuo objekto ir tų tikslų, kurių žmogus siekia tirdamas šį objektą. Kartais reikia visumą suskaidyti į dalis ir pažinti kai kurias iš jų arba visas atskirai, o vėliau grįžti prie visumos ir pradėti sintezės procesą. Be to, nereikia manyti, kad iš pradžių turi vykti gryna analizė, o po to - gryna sintezė. Jau analizės pradžioje tyrėjas turi tam tikrą tiriamojo objekto idėją, vadinasi, analizė prasideda derinant su sinteze. Po to, išnagrinėjęs keletą visumos dalių, tyrėjas pradeda daryti pirmuosius apibendrinimus, atlieka pirmųjų analizės duomenų sintezę. Tokių pakopų gali būti keletas, kol bus išnagrinėtos visos visumos dalys. Mintinė analizė atliekama abstrakčiomis sąvokomis, sprendimais.