analize.lt
Nacionalinio atsakingo verslo nugalėtojai 2010
- Informacija
- Kategorija: Socialiai atsakingas verslas Lietuvoje
- Parašė Jurkaitis M.,Mažeika D.,Semaškaitė K.
Nominacija- metų darbovietė
Lietuvos didelių įmonių kategorijoje – „Teo LT”: už darbuotojų sveikatos puoselėjimą, jų nuomonės įsiklausymą ir savanorystės rezultatus;
Smulkių ir vidutinių verslo įmonių kategorijoje –„Alna Software”: už nestandartines darbo sąlygas, nuolatinį dialogą su darbuotojais ir originalias idėjas;
Užsienio įmonių kategorijoje –„PricewaterhouseCoopers“: už nuoseklumą darbo santykiuose ir novatorišką darbuotojų bendravimo kultūros skatinimą;
Russian interests
- Informacija
- Kategorija: Lithuanian Energy Security in the Light of EU – Russia Energy Dialogue
- Parašė Sigita Simanaitytė
In order to understand both sides we need to look at Russia as well and understand the rationality behind its policy. According to Dieter Helm, Russia’s interests are to maximise the economic and political leverage of its energy assets, and EU needs to come to terms with the fact that Russia will not adopt an open third-party access regime to its gas pipes and open up its oil and gas reserves to all comers.
Apklausos apie socialiai atsakingą verslą Lietuvoje metodai ir respondentų charakteristikos (4)
- Informacija
- Kategorija: Socialiai atsakingas verslas Lietuvoje
- Parašė Jurkaitis M.,Mažeika D.,Semaškaitė K.
Socialiai atsakingo verslo veiklos vertinimas pagal užsiimamą veiklą
Didžiąją apklaustųjų dalį sudarė moksleiviai/studentai ir samdomi darbuotojai, kurių yra net 50% nuo 127 respondentų. Tai leidžia manyti, kad besimokantieji apklausos dalyviai bei samdomi darbuotojai informacijos apie socialiai atsakingą verslą gauna daugiau.
Nepaisant to, kad skiriasi respondentų pagrindinis užsiėmimas, apklausos duomenų pasiskirstymas išlieka panašus kiekvienoje veiklos kategorijoje. Respondentai teigiamai vertina socialiai atsakingą verslą ne tik dėl gerai žinomų įmonių vardų, bet ir dėl įmonių organizuojamų įvairių akcijų bei iniciatyvų.
Introduction
- Informacija
- Kategorija: Lithuanian Energy Security in the Light of EU – Russia Energy Dialogue
- Parašė Sigita Simanaitytė
Energy security is a headline of today, constantly reminding us of the threats and dangers that wait for us in this century. With a few exceptions, Europe is consuming far more energy than it produces. Most European countries hence rely on external sources for their energy consumption. With the growing demand for oil and gas Europe is witnessing an increased dependence on the countries that are able to meet this demand – countries like Russia. Therefore cooperation between EU and Russia in the energy sector raises new challenges, such as security of supply of energy resources and energy security. Energy security has become an indispensable part of the international as well as European political agenda.
Least import-dependent EU countries
- Informacija
- Kategorija: Lithuanian Energy Security in the Light of EU – Russia Energy Dialogue
- Parašė Sigita Simanaitytė
Countries from central-northern-eastern Europe dominate this group. Domestic production of fossil fuels covers a considerable share (more than 50 percent) of gross consumption in all of these countries – with the notable exception of Sweden. Denmark and the United Kingdom also have the ability to produce both oil and gas. In Poland, the Czech Republic and Estonia modest dependence on fossil fuels is explained by larger consumption of coal. Netherlands is able to produce its own gas, and Sweden with Denmark have an exceptionally large share of renewable energy (around 30%) combined with nuclear (35%).
Įmonių socialinės atsakomybės nauda ir kaštai
- Informacija
- Kategorija: Socialiai atsakingas verslas Lietuvoje
- Parašė Jurkaitis M.,Mažeika D.,Semaškaitė K.
Dažniausiai įmonės investuodamos tikisi sulaukti finansines naudos. Investavimas į ĮSA veiklą negarantuoja, kad bus sulaukta naudos, nes, pakankamai sudėtinga kiekybiškai pagrįsti priežastinius ryšius tarp ĮSA veiksmų bei šių finansinių rodiklių: akcijų kaina, rinkos vertė, investuoto turto grąža ar pridėtinė ekonominė vertė. Taip yra todėl, kad koreliacija nebūtinai reiškia priežastinius ryšius, t.y. ji gali pasitaikyti atsitiktinai (nors koreliacijos nebuvimas taip pat nėra teigiamas ženklas)“. ĮSA veikla atneša ne finansinės naudos, žinoma šiai veiklai reikia skirti kaštų.
Vertybinių popierių biržų indeksai ir jų samprata
- Informacija
- Kategorija: VP indeksai ir jų samprata
- Parašė Linas Rudelis
Finansų rinkų prasme, indeksas tai tam tikro vertybinių popierių portfelio kitimo matmuo. Kad geriau būtų suvokti bendrą vertybinių popierių rinkos pasikeitimą, įvairūs finansiniai leidiniai, nacionalinės biržos ar investicinės firmos sudarinėja rinkos indeksus. Indeksai apibūdina kursų lygį bei šių kursų dinamiką, jie padeda investuotojams įvertinti vienos ar kitos regiono, sektoriaus ar rinkos pokyčius. Pagrindinis indekso tikslas- kuo geriau atspindėti portfelio vertės pokyčius. Pagal VPK apibrėžimą, indeksas, tai-statistinis rodiklis, rodantis pokyčius rinkoje ar ekonomikoje, o akcijų indeksas - tai priemonė, skirta atspindėti bendrą vertybinių popierių kainų lygį bei tų kainų kitimo tendencijas tam tikroje rinkoje arba vertybinių popierių grupėje.